Paulius Jurkus gimė liepos 27 d. Žemaičių Kalvarijoje, čia lankė pradinę mokyklą, baigė Telšių gimnaziją. Susibičiuliavo ir artimai bendravo su Vytautu Mačerniu, paskatino ir padrąsino jį kurti. Parodoje yra nuotrauka, kurioje užfiksuoti trys draugai – Juozas ir Paulius Jurkai su Vytautu Mačerniu prie Varduvos. Žemaičių Kalvarijoje esančiuose rašytojo namuose vykdavo literatūriniai susibūrimai, o Telšių gimnazijoje kartu su Aleksandru Radžiumi buvo leidžiamas žurnalas „Šešios žaros“. P. Jurkus studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 1943 m. gavo diplomą. Mokytojavo Kaune, Šančių VI mokykloje, bendradarbiavo „Ateityje“, „Naujojoje Romuvoje“, „Žemaičių žemėje“. 1944 m. nuo sovietų okupacijos pasitraukė į Vokietiją. Dirbo lituanistinėje gimnazijoje, redagavo žurnalus „Ateitis“ ir „Aidai“.
P. Jurkus visą gyvenimą tarnavo dviem mūzom: literatūrai ir dailei. Eilėraščius rašė nuo pirmos klasės, o nuo ketvirtosios piešė dekoracijas mokyklose rengiamiems vaidinimams.
Pauliaus Jurkaus kūryba įvertinta gan anksti. „Naujosios Romuvos“ žurnale atspausdinta jaunojo kūrėjo novelė buvo pripažinta geriausia. Vokietijoje už „Aidų“ žurnale skelbtą novelę „Plyta“ laimėjo žurnalo premiją.
P. Jurkus redagavo „Ateitį“, „Aidus“, tačiau daugiausia jėgų atiduota Niujorke leistam laikraščiui „Darbininkas“, kurį redagavo net 40 metų. „Taip ir praėjo visas mano gyvenimas. Toje redakcijoje dirbo ir buvęs mano literatūros profesorius Juozas Brazaitis-Ambrazevičius, pas kurį ir gyvenau. Tai man buvo tikros literatūros ir visuomeninio mokslo studijos. Amerikoje visą laiką gyvenau Niujorke.“ P. Jurkus buvo preciziškas, profesionalus redaktorius, pasiaukojamai dirbo, puoselėdamas lietuvišką žodį: aptardavo kultūrinius, literatūrinius įvykius, rašė knygų, teatrų pastatymų, parodų recenzijas, straipsnius. Daug laiko paskirdavo ir lituanistinei gimnazijai – dėstė, parašė išsamų vadovėli „Lituanica“. Niujorke atsiradus „Kultūros židiniui“, rengė kultūros, literatūros vakarus, daugiau nei dešimtį metų vadovavo Lietuvių rašytojų draugijai JAV.
P. Jurkus paliko ryškius pėdsakus Lietuvos kultūros istorijos puslapiuose. Jis sukūrė per šimtą paveikslų, apipavidalino ir iliustravo daugiau nei šimtą grožinės, istorinės, politinės tematikos knygų. Kaip rašytojas P. Jurkus debiutavo Vokietijoje savilaidine poezijos knyga „Namų ugnis“ (1945). „Eilėraščių rinkinį norėjau išleisti Lietuvoje. Nepavyko. Nepavyko ir Vokietijoje. Kaip rašytojas brendau labai lėtai, sunkiai suradau žodį,“ – rašė P. Jurkus. Atskiromis knygomis „Pavasaris prie Varduvos“ (1954), „Ant Vilnelės tilto“ (1968), „Juodvarniai“ (1975), „Kai Vilniaus liepos žydi“ (1985), „Klevai prie vartų“ (1993) išleistos legendos, padavimai, novelės, apsakymai. Amerikoje išspausdintas ir romanas „Smilgaičių akvarelė“ (1957).Literatūros kritikai Antanas Vaičiulaitis, Jonas Aistis, Stasys Santvaras, Kazys Bradūnas ir kiti palankiai vertino jo kūrybą. Juozas Brazaitis-Ambrazevičius apie debiutinę P. Jurkaus knygą rašė: „Jis sukelia įspūdį plačios, be įtampos tekančios upės, virš kurios stiprėja giedrėjančios pavasarinės šviesos. Tokia ta yra Jurkaus Varduvos upė. Tai ne draminis pasaulis. Tai lyrinis. Ir logiška išvada – skaitytoją patraukia ne tiek intrigos peripetijos, jų išradingumas, kiek lyrinė nuotaika.“

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė