Žemaitė – ne tik lietuvių literatūros klasikė, tai moteris, gyvenusi be galo tirštą, spalvingą, aktyvų gyvenimą. Moteris, įgijusi daug veidų ir vaidmenų, išėjusi iš ribojančios namų erdvės. Ji pradėjo rašyti vėlai, bet drąsiai; ėjo prieš srovę, tačiau visada ištikima sau; nuolat mokėsi, tobulėjo ir nenutolo nuo savo savasties. 

Žemaitės gyvenimas – paprastas, bet kupinas vidinės bajorystės. Ji nesidangstė gražbylystėmis – žodžiai, kaip ir jos skarelės, buvo paprasti, neįmantrūs, bet teikiantys stiprybės. Todėl skarelė parodoje tampa svarbiausiu simboliu. Kiekviena jų – tai viena rašytojos vertybė, gyvenimo nuostata, viena tvirtai surišta idėja, kurią galime perimti ir mes. 

Parodoje pristatome devynias skareles, kurios yra kūrybinės improvizacijos ir kartu Žemaitės gyvenimo patarimai, kaip svajoti, bet neapsigauti, tapti išsilavinusiu žmogumi net be diplomų, kurti, gyventi, tarnauti kitiems ir išlikti ištikimu sau. 

Tegul kiekviena skarelė primena, jog kasdienybė gali būti prasminga, kiekvieno mūsų balsas svarbus, o gyvenimą verta drąsiai kurti vis iš naujo. Veidrodžiai jus nukels į kitą erdvę, padės įsikūnyti į naują vaidmenį arba…  

Parodą kūrė: 

parodų kuratorė Audronė Meškauskaitė 

parodų ir leidinių dizainerė Inga Zamulskienė 

Kartu dirbo: Justina Džiuvytė, Dovilė Pangonytė, Ugnė Baliutavičiūtė, Arvydas Čiukšys, Tadas Jakubauskas 

Konstrukcijas montavo Romas Štuikys 

Už bendradarbiavimą dėkojame Šiaulių „Aušros“ muziejui