Parodoje eksponuojami Vilniaus dailės akademijos studento Naglio Granicko Kauno dailės gimnazijos baigiamieji darbai.

Ciklą „Dievų miškas“ sudaro 6 grafikos kūriniai, kuriuose, anot autoriaus, rodomas žmogaus bejėgiškumas, situacijos lageryje beprasmiškumas, stengiamasi perteikti romano įspūdį – žiaurumą ir ironiją.

N. Granicko baigiamojo darbo vadovė Kauno dailės gimnazijos mokytoja metodininkė Jolanta Galdikaitė.

Paroda veikia Balio ir Vandos Sruogų namuose-muziejuje (B. Sruogos g. 21).

Autorius apie savo grafikos ciklą:

„Tai darbų serija, paremta XX a. pradžios rašytojo Balio Sruogos kūriniu ,,Dievų miškas“. Stilius įkvėptas tokių menininkų kaip Clive Hicks, Hamid Savkuyev ir apskritai sovietinio laikotarpio Lietuvos grafikų braižo ir formų apibendrinimo. Per spalvinę paletę, kompoziciją, kontrastus ir tekstūrą stengiamasi perteikti ne tik knygos niūrumą ir žiaurumą, bet ir ironiją, humorą.

B. Sruogos „Dievų miškas“ jau buvo ne kartą iliustruotas, bet tai buvo padaryta visai kitomis politinėmis aplinkybėmis. Tuometinis sovietinis režimas ir propagandiniai reikalavimai iš iliustratoriaus reikalavo žiauraus nacio ir jam besipriešinančio, bene herojiško, tvirto kalinio vaizdavimo. Kartais ir kalinių, svajingai žiūrinčių, kaip su triumfu atkeliauja raudonosios armijos tankai „gelbėtojai“, vaizdų. Šiuolaikiniame politiniame kontekste, laisvoje Lietuvoje, noriu šį kūrinį pavaizduoti kitaip, akcentuodamas nužmogėjimą ir kalinių bejėgiškumą. Taigi, šioje darbų serijoje perteikiu ne žiaurius nacius, bet jų nukankintus žmones – kalinius, jų nužmogėjimą, bejėgiškumą, įkvėptą perskaitytos knygos ir aplankytos Štuthofo koncentracijos stovyklos.

Ši tema dar ir šiandieniniame pasaulyje yra aktuali ir sukelianti emocinį įspūdį. Karai vis dar vyksta, egzistuoja lageriai, pasikeitė tik pavadinimai ir vietos. Galima tik džiaugtis, kad po beveik šimto metų mes nepripratome prie to, tai šokiruoja kiekvieną, sužinojusį apie koncentracijos stovyklų žiaurumus. Taigi, mes vis dar išlaikėme savo žmogiškumą.“