Martyno Vainilaičio gimtinė – pušynėliuose pasislėpęs Mergežerio kaimas, kur poetas gimė, augo ir prieš vienuolika metų, 2006 birželio 26 dieną vėl sugrįžo amžiams – atgulė amžinojo poilsio gimtojo kaimo kapinaitėse, ten jo garbei pastatytas paminklas – skulptoriaus A. Kmieliausko skulptūra „Angelas“. Žmona Sofija yra pasakojusi, kaip pirmą kartą su Martynu atvyko į šį kraštą ir liko pavergta jo grožio. O paties poeto prisiminimus apie gimtas vietas yra užrašęs vaikų literatūros kritikas J. Linkevičius monografijoje „Su volungėlės plunksna“: „mergežeriškiai, pasiskirstę po kelis, ganydavo gyvulius, visas kaimas vienu būriu jodavo naktigonėn“, kuri paaugliams būdavo kaip šventė, nes kurdavo didelį laužą, aplink apibrėždavo ratą, saugojantį nuo vaikų baubo Maumulio ir „lenktyniaudavo sekdami pasakas apie velnius, raganas, vaiduoklius.“ Mažojo Martynuko vaizduotę kuteno ir nuolatiniai abiejų tėvų vakaro pasakojimai, kepant besikūrenančioje krosnyje bandeles ar vejant virves. „Slibinų nugalėtojai ir nepaprasto grožio karalaitės, milžinai ir nykštukai“ – visi jie vėliau atkeliavo į rašytojo knygas, kuriose, anot žmonos Sofijos, „sušvyti geriausios lietuvių poezijos vaikams ypatybės – jautrus melodingumas, vaizdo ir jausmo gyvumas, lyrizmas, humoras, tautosakos ir mitologijos elementai.“ Dėl to neabejotinai „kalti“ ir gimtasis Mergežerio kaimas, ir pamėgtoji Vaitakarčmio sodyba, kurioje poetas vasarodamas kūrė beveik tris dešimtmečius, o dabar joje įkurtas skulptūrų parkas ir muziejus „Ežio dvaras“. Sodybą puošia didelis, inkilais padabintas paties Martyno sodintas ąžuolas.
M. Vainilaičio mitologinė poema „Bruknelė“, rašyta aštuonerius metus ir išleista 1991 m., anot literatūrologės N. Mikalauskienės, „radosi iš puikaus sakmių, mitų, pasakų pasaulio pažinimo <...> studijuojant lietuvių tautosaką, gilinantis į Jono Basanavičiaus, Vinco Krėvės, Norberto Vėliaus ir kitų specialistų mokslinius darbus, net į skandinavų mitologiją... <...> Vaizduodamas autonomišką mitinių būtybių apgyvendintą pasaulį, kurdamas ryškius personažų charakterius, jų tarpusavio santykius, siužeto vingius, rašytojas bando atskleisti meilės ir ištikimybės išbandymo temą.“ Kūrinyje, „atrodo, knibždėte knibžda įvairių mitinių būtybių.“ Tai buvo pati brangiausia jam knyga, reikšminga visai mūsų vaikų literatūros raidai. Mitologas Norbertas Vėlius pabrėžė ir apibendrino mitologinį „Bruknelės“ patikimumą „Jeigu būtų, sakykim, karas, visi mūsų tautosakos šaltiniai žūtų ir išliktų tik „Bruknelė“, po 100 metų mitologai iš jos rekonstruotų lietuvių mitologiją ir rekonstruotų nedaug teklysdami.“ Tai nepaprastai aukštas įvertinimas. Vėlesnėse pasakose – „Kaulo bobos apžavai“ (1999 m. geriausia metų vaikų knyga), „Pelėdos giesmė“ (2001) ir „Sidabrinė kultuvėlė“ (2002 m. geriausia vaikų poezijos knyga) – akivaizdu, jog M. Vainilaičiui artimiausias yra stebuklinių pasakų pasaulis, kuris, suprantama, siejasi, su sakmių mito pasauliu, pasakose vadovaujamasi mito patirtimi, išmanymu.
2010 m. gegužės 15 dieną „Ežio dvare“, kurį su meile puoselėja poeto našlė dailininkė S. Vainilaitienė, buvo pirmą kartą įteikta M. Vainilaičio literatūrinė premija už geriausią metų knygą mitologine tema, taip pat surengtas moksleivių mitologinės pasakos rašinių ir piešinių konkursas. Pirmosios literatūrinės premijos laureatė, rašytoja E. Kurklietytė (premijuota už romaną „Šešėlių verpėja: laukinės Todės istorija“, 2009 m.) pastebėjo, kad M. Vainilaičio kūryboje personažai tokie įtikinami ir tikri, kad mažieji skaitytojai net neabejoja, jog miškuose ir pelkėse gyvena monai, maumai ir laumės. Dideli ir maži poeto kūrybos gerbėjai dabar kas antri metai renkasi į Ežio dvarą, 2018 metų gegužę vėl bus organizuojama didelė – 85-tojo jubiliejaus minėjimo – šventė.
Už nuopelnus vaikų literatūrai poetui įteikta krūva premijų: V. Tamulaičio premija (už „Kalvio pasaką“), IBBY Lietuvos skyriaus premija (už „Kaulo bobos apžavus“) , o už „Sidabrinę kultuvėlę“ (2002) - M. Vainilaitis tapo ne tik pirmuoju Vaikų literatūros premijos laureatu, bet 2004-aisiais metais pelnė tarptautinį apdovanojimą – jo pavardė įrašyta į Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos (IBBY) Garbės knygą. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai 2003 metais M. Vainilaičiui įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugojamas didžiulis poeto nuotraukų, rankraščių, knygų archyvas, žmonos valia po mirties atkeliavęs iš namų Vilniuje drauge su rašomuoju stalu, kuris eksponuojamas su krūvele M. Vainilaičio asmeninių daiktų Vaikų literatūros muziejuje. Minint rašytojo jubiliejų, nuotrauką su laureato karūna už geriausią 1999 metų knygą vaikams, pristatome kaip Įdomų savaitės eksponatą. Jį galite apžiūrėti čia>> (norinčius karūną pamatyti gyvai, kviečiame į muziejaus padalinį – Vaikų literatūros muziejų). O vertinančius tokius retai eksponuojamus eksponatus kaip rankraščiai, kviečiame pastudijuoti jų kopijas šioje virtualioje parodoje. Turite neįkainojamą galimybę iš poeto ranka užrašytų tekstų pajusti jo – lietuvių mitologinės pasakos milžino – dvasią.
Parengė Vaikų literatūros muziejaus muziejininkė Vilma Petrikienė