Maironio lietuvių literatūros muziejuje B. Brazdžionio rinkinyje yra saugoma ir lietuvių tautodailininkų sukurtų liaudies meno kūrinių. Austinių juostų ir juostelių, rankšluosčių, keramikos dirbinių nėra daug. Didžiąją kolekcijos dalį sudaro įvairaus dydžio kūriniai iš medžio: tautiniais motyvais puoštos dėželės, suvenyrai, juostinės, rankšluostinės, suvenyrinės medinės lėkštės, verpstė, religinės tematikos skulptūros – smulkiosios lauko architektūros miniatiūros.
Šie kūriniai buvo dovanoti bičiulių, įteikti kartu su literatūriniais apdovanojimais, kai ką galbūt įsigijo pats poetas, liaudies meno kūriniais puošęs savo namus. Tai liudija nuotraukos, kuriose užfiksuota Aldonos ir Bernardo namų aplinka.
Lietuvoje iki XX a. pirmųjų dešimtmečių dėl gamtinių išteklių gausos, plačių apdorojimo galimybių dirbiniai iš medžio buvo itin paplitę ir pamėgti. Kiekvienuose kaimo namuose didžiąją dalį buities rakandų sudarė mediniai daiktai: ažūru išpjaustinėtos verpstės verpimo rateliuose, rankšluostinės, dailintos kiaurapjūviais, įvairiausiais danteliais, trikampėliais, mediniai šaukštai, dubenėliai, lėkštės... O kur dar baldai – visi mediniai, dailinti stilizuotais augalų motyvais ir ornamentais. Neretuose namuose buvo ir religinės tematikos smulkių skulptūrėlių, vaizduojančių mitologines, tautosakines scenas,  šventuosius ir religinius siužetus. Šalia sodybų, medžiuose, kryžkelėse stovėjo kryžiai, koplytėlės, stogastulpiai ir koplystulpiai.
B. Brazdžionio namuose Los Andžele taip pat buvo lietuvių liaudies kultūrą atspindinčių daiktų, tik čia jie nebeatliko priminės funkcijos. Tai buvo interjero puošmena, dekoro elementas, nostalgiškas priminimas apie tolimą Tėvynę, joje gyvenančių žmonių nuotaikas ir išgyvenimus.
Įdomūs ir išskirtiniai medžio darbai Bern. Brazdžioniui įteikti svarbių apdovanojimų metu su dedikacijomis ir įrašais, iškaltais, išdegtais ar išrašytais kūrinyje. Jų autoriai – garsūs lietuvių menininkai, tautodailininkai: Ipolitas Užkurnys, Pranas Gasparonis, Petras Peleckis, Rimantas Zinkevičius, Pranas Šaulys. Kai kurių kūrinių autoriai nėra žinomi.
Rinkinyje yra trys vieno talentingiausių ir žymiausio tautodailininko I. Užkurnio (1926–2004) darbai. Viena iš jų, skulptūrėlė – valstietis prie Rūpintojėlio. Dekoratyvinė tamsaus medžio skulptūrėlė atlikta išraiškinga skaptavimo maniera, kompozicijos netradiciškumu, valstietiško gyvenimo pajautimu. Šios skulptūros užpakalinėje dalyje išdegintas paties autoriaus, dar žinomo kaip pasakoriaus ir poeto, eilėraštis su dedikacija Bern. Brazdžioniui:
Tu nebijok eiti prieš vėją,
atsilapojęs drobinius marškinius
Juos juk išaudė motina,
tavo gimtinėj
išauginus linus.
Kai sėjo linus ji,
tai sėjo jos mintys toli,
plačiai plačiai,
Kad užaugęs tarp jų tu gyventum.
Ir kaip linus
Vaikų vaikučiams sėtum.
O gal gyvenime ko nors pabūgęs
Ar neramu širdy tau bus,
atmink –
močiutė marškinius kai audė,
lietuviškom dainom ataudė juos.
Tu nebijok eiti prieš vėją
jei toli nuo gimtinės būtum:
juk šitie drobiniai marškiniai
lyg motina rankom apkabina.
 
Eilėraščio ir skulptūrėlės
autorius
Ipolitas Užkurnys
Vilnius 1982 III 12 d.
Bernardui
Brazdžioniui
Kita išskirtinė tiek formomis, tiek dydžiu yra medinė skulptūra „Kanklininkas / Vaidila Valiūnas“. Tamsinto medžio, aukšta skulptūra vaizduoja Vaidilą Valiūną – susimąsčiusį senolį išminčių, ilgais plaukais ir barzda, rankose laikantį kankles. Dar vienas I. Užkurnio kūrinys – karūna „LIETUVOS SŪNUI BERNARDUI BRAZDŽIONIUI' 90“, įteikta poetui garbaus jubiliejaus proga, 1997 m. Elektrėnuose.
1989 m. Bern. Brazdžioniui tapus „Poezijos Pavasario“ laureatu, jam įteikta tautodailininko P. Peleckio kurta šviesaus medžio lauko stogastulpio miniatiūra su trimis piramidiniais stogeliais. Stoginėlių atramos lenktų formų, primenančios augalus. Po didžiąja stoginėle yra įkomponuoti Lietuvių šventieji globėjai ir Rūpintojėlis. Tai, kad ši skulptūra buvusi su trimis stogeliais, galime sužinoti tik iš nuotraukų, nes B. Brazdžionio rinkinyje saugoma skulptūrėlė yra likusi tik su viena – žemiausia stoginėle. Dvi viršutinės dalys nuimtos, neišlikę.
Įdomus stogastulpis, dovanotas mokytojų lituanistų iš Upynos miestelio Stasės ir Motiejaus Martišių su dedikacija B. Brazdžioniui: Dieve, globok Lietuvą, / Poetą Bernardą Brazdžionį / ir jo šeimą. / Žemaitijos vaikai / Stasė ir Motiejus Martišiai / Šilalės raj. / Upyna / Rūpintojėlis / Prano Šaulio iš Tauragės. P. Šaulio kurta stogastulpio miniatiūra atkartoja Lietuvių liaudies kūrybos tradicijas. Skulptūrėlė dekoruota augalų motyvais, tautiniais ornamentais, po stogeliu įkomponuotas Rūpintojėlis, koplytstulpis vainikuotas stilizuota saule ir kryželiu.
Liaudies meno medžio darbų kolekcija įvairi, nors didžiąją dalį sudaro religinės tematikos kūriniai, tačiau yra ir tokių, kurie vaizduoja kaimo sodybų vaizdus, šokančią mergaitę, kankles, klumpelę. Yra ir trys rankšuostinės, viena tamsaus medžios verpstė. Iš kitų dirbinių išsiskiria tautiniais motyvais ir erotiniais elementais puošta dailininko Prano Gasparonio kurta rankšluostinė su dedikacija: Menininkas nemiršta pakol jo mūza gyva... Tai ne vienintelis kūrinys, kurį Bern. Brazdžioniui dovanojo P. Gasparonis. Muziejuje taip pat saugoma keramikinė skulptūra „Motina su vaiku“, kurta 1969 m.
Įvairūs liaudies meno dirbiniai, esantys Bern. Brazdžionio rinkinyje, liudija išeivijos poetą savo kūryba ir mintimis buvus arti Lietuvos, religijos ir liaudies kultūros. Dauguma šio tipo meno kūrinių, esančių Brazdžionio rinkinyje, yra religinės tematikos. Pats poetas į savo kūrybą mėgęs įpinti lietuvių liaudies simboliais tapusius – Rūpintojėlį, pakelės kryžių, koplytėlę. Šiandieną poeto gimtinėje Stebeikėliuose (Pumpėnų sen.) stovi pasvaliečio tautodailininko Povilo Tamulionio sukurtas stogastulpis su šv. Roko figūra. Stogastulpis iškeltas 1989 m. prieš pirmąjį poeto apsilankymą gimtinėje po ilgų tremties metų. Petrašiūnų kapinėse Kaune Aldonos ir Bern. Brazdžionių amžino poilsio vieta pažymėta skulptoriaus, tautodailininko Algimanto Sakalausko kurtu kryžiumi.

Parengė B. Brazdžionio rinkinio skyriaus muziejininkė Viktorija Lincevičiūtė