Virtualios parodos

Šiais metais minime rašytojo, žurnalisto, redaktoriaus Leonardo Žitkevičiaus 110-ąsias gimimo metines. Gimęs 1914 m. lapkričio 19 d. Vabalninke, mokėsi Biržų gimnazijoje, vėliau Kaune studijavo lituanistiką, mokytojavo. Eilėraščius pradėjo rašyti dar besimokydamas gimnazijoje – jau ten pasireiškė kaip veiklus ir gabus literatas, išskirtinė asmenybė.


Su juo mokęsis ir viename kambaryje gyvenęs poetas Petras Zablockas prisimena, kad Leonardas „turėjo įgimtą patrauklumo dovaną – buvo sąmojingas, originalus“, nuolat apsuptas draugų, kuriems vietoje „labas“ sakydavo tik – „čin“. Berniukus vadindavo „čempiais, o mergaites – „kauklėmis“ (biržietiškai), savo satyrinius, šmaikščius ir kandžius posmus, kuriuos čia pat sukurdavo, pasirašinėdavo „Eždžion Tekšt“, „Balio Pavabalio“ ir kitais slapyvardžiais (pagal A. Butkevičių, Leonardas Žitkevičius. Rašęs mažiems ir dideliems. Bernardinai.lt, 2020 11 15.)


Rašė ir vaikams – išleido penkias knygeles gamtos, tėvynės, vaiko pasauliui artimomis temomis, ir suaugusiems – keturias knygas su satyriniais eilėraščiais. Trylikos metų pradėjęs kurti, pirmuosius eilėraščius „Gruodis“ ir „Žiema“ išspausdino 1927 m. gruodį „Žvaigždutėje“, su kurios redaktoriumi S. Tijūnaičiu užmezgė ir palaikė ryšį, o jam mirus, rašė, jog „atsivėrė ne šaltas kapas, bet prarastoji vaikystės pasaka“, nes mokytojas Tijūnaitis ir pati „Žvaigždutė“ paliko neišdildomą įspūdį.“ Eilėraščiams mažiesiems būdinga žaisminga nuotaika, skambus rimas, daug garsažodžių, tad poeto kūrybos galima rasti dažname mokykliniame vadovėlyje ar skaitinių knygoje. Savo kūrybą L. Žitkevičius spausdino ir suaugusiesiems skirtuose laikraščiuose „Sargyba“ bei „Pavasaris“. 1942–1944 m. dirbo Valstybės leidyklos direktoriumi ir Kauno radiofono literatūros skyriaus redaktoriumi, pogrindžio spaudai rašė satyrinius kūrinius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vadovavo Augsburge leisto žurnalo „Žiburiai“ literatūros skyriui, 1947 m. emigravęs į JAV, redagavo laikraštį „Amerika“, dirbo „Darbininko“ redakcijoje, spausdinosi „Pradalgėje“.


Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugoma gerokai virš pusšimčio poeto L. Žitkevičiaus muziejinių vertybių: fotografijų, rankraščių, laiškų, knygų ir jų iliustracijų originalų. Šioje parodoje pateiksime 31 suskaitmenintą eksponatą, iš dalykinio pobūdžio laiškų su Eugeniju Matuzevičiumi fragmentų atsiskleis rašytojo asmenybė, jo rūpestis ir džiaugsmas leidžiant rinktinę „Su tėvelio kepure“, eilėraščių vaikams ir suaugusiems specifika, tematika. Mažiesiems rašydamas džiūgavo, žaidė žodžiais, dideliems – šmaikščiai kando, pašiepė. Garsųjį poeto „čin“ savo akimis pamatysime atrinktų laiškų geram bičiuliui, rašytojui E. Matuzevičiui, pabaigose. Susimąstyti apie gyvenimą, senatvę, niekad negęstančią viltį priverčia ir vienas iš brandžių, emigracijoje parašytų eilėraščių „Neklausk“.


Virtualiai parodai, skirtai paminėti 110-ąsias gimimo metines, atrinkti iš muziejaus rinkinių poeto L. Žitkevičiaus fotoportretai primins dar vieną asmenybę, nusipelniusią lietuvių literatūrai, atvers mūsų muziejaus vertybes visuomenei ir galbūt paskatins atsiversti eilėraščių rinktinę „Su tėvelio kepure“ su spalvingomis dailininkės S. Vainilaitienės iliustracijomis.


Parengė Vaikų literatūros muziejaus edukatorė Vilma Danguolė Petrikienė, 2024 m.