2021-05-03
Parodos

Maironio lietuvių literatūros muziejus, bendradarbiaudamas su Čekijos ambasada Lietuvoje  ir Prahos miesto muziejumi, 2021 m. mini čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko romano „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ jubiliejų – 100-metį nuo kūrinio pirmojo leidimo.

 

Šis kūrinys – rašytojo kūrybos viršūnė, o kareivio Šveiko fenomenas populiarus iki šių dienų. Šaipydamasis iš absurdiškos kariuomenės struktūros, tragiškiausius momentus nušviesdamas skaidria ironija, J. Hašekas sukūrė vieną pirmųjų antikarinių knygų pasaulyje.

Nors kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad J. Hašekas romaną pradėjo kurti 1920 m., tačiau Šveiko personažas gimė jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą. 1911 m. J. Hašekas įsteigė satyristinę politinę Lėto progreso partiją. Jos nariams „Vinohradų“ aludėje kilo idėja sukurti kabareto pjesę. Pirmoji, kurią parašė J. Hašekas, buvo pavadinta „Tvirtovė“, joje pasirodė darbštus, bet kvailokas imperatoriaus Karolio IV tarnas Josefas Šveikas, bandantis užvaldyti Monfalcone tvirtovę. Jau tada jis vykdė kiekvieną, net kvailiausią įsakymą. Pjėsė „Tvirtovė“ restorane „U Zvěřinů“ buvo parodyta tris kartus. 1911 m. gegužės 22 d. satyriniame žurnale „Karikatury“ („Karikatūros“) buvo publikuotas kūrinys „Šveikas stovi prieš Italiją“. 1912 m. J. Hašekas išleido karinę apysaką „Šaunusis kareivis Šveikas ir kitos keistos istorijos“. Pats reikšmingiausias rašytojo veikalas apie Šveiką, sukurtas dar prieš romaną, buvo apysakų serija „Bugulmos miesto vadas“, publikuotas žurnale „Tribuna“ 1921 m. sausio-kovo mėnesiais. 

Išliko istorija, kad kartą Žižkovo užeigoje „U Pánků“ J. Hašekas pareiškė: „Aš pats išleisiu Šveiką ir niekam jo neatiduosiu“. Kartu su anarchistu Františeku Saueriu jie gavo paskolą iš fotografo Vaclavo Čermako, kurį įtikino, kad iš literatūros galima uždirbti daug pinigų. Taip 1921 metų kovą Neuberto spaustuvėje Prahoje pasirodė pirmasis brošiūrinis „Šauniojo kareivio šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ leidimas: 32 humoristinio romano puslapiai apie „kvailą“ kareivį. Po kiek laiko V. Čermakas pradėjo abejoti projektu, todėl J. Hašekas ir F. Saueris toliau vieni leido „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ brošiūras. Jie susitiko su dailininku Josefu Lada, kuris nupiešė viršelio dizainą, taikliai pagavo austrų kareivio, kuris „be baimės užsikuria pypkę, pilant kulkų ir granatų lietui“, portretą. Kai kurie knygų leidėjai atsisakė prekiauti šia knyga. Emilis Weinfurteris teigė: „Mes nedirbame su tokia vulgaria literatūra, kuria siekiama ugdyti ligotų ir nesąžiningų asmenų tautą, nenorime teršti savo įmonės vardo.“ Pusmetį trukusi mėgėjiška romano leidyba netrukus baigėsi ir ją perėmė garsi leidykla. Tačiau pats rašytojas romano sėkmę patirs tik paskutiniais savo gyvenimo metais, nors knyga buvo perkama, statomi spektakliai, planuojamas filmas. Pasirodė atskiras tomas „Fone“, vėliau dar trys tomai: „Fronte“, „Garsusis pralaimėjimas“, „Garsiosios pralaimėjimo tęsinys“. J. Hašeko herojus taip ir nespėjo išvykti į Rusijos frontą, nes 1923 m., būdamas vos 39-erių, rašytojas paliko šį pasaulį.

Jaroslavo Hašeko romanas išverstas į 58 pasaulio kalbas. Lietuvių kalba nepilnas kūrinys pasirodė 1932 m., visas buvo publikuotas 1956 m. Romaną 2000 m. dar kartą išvertė poetas ir vertėjas Almis Grybauskas, kuriam buvo skirtas apdovanojimas už geriausią metų vertimą.