2021-11-26
Parodos

DARIAUS LEBEDZINSKO SENŲ KNYGŲ VAIKAMS KOLEKCIJOS PARODA.

Kaip mes užaugtume be knygų?! Jų puslapiuose sutelpa tai, kas suteikia žinių ir išminties, kas užaugina jausmus, leidžia džiaugtis ir mėgautis. Tik ar visada literatūra buvo tokia visapusiška, atraktyvi ir užburianti? Juk kažkada žengė pirmuosius žingsnius, nedrąsiai kreipėsi į skaitytoją, kurį dar tik reikėjo pažinti. 

Apie tai pasakoja senieji knygų leidimai, kuriais parodoje dalijasi kolekcininkas Darius Lebedzinskas, Maironio lietuvių literatūros muziejuje pirmą kartą eksponuojantis tik nedidelę savo įspūdingos senųjų knygų kolekcijos dalį – ryškiausius ir įdomiausius eksponatus. Jie, kad nepasiklystume gausoje, sugrupuoti pagal temas ir chronologiją.   

Gausus vaikiškų knygų rinkinys – tai unikali galimybė apžvelgti reikšmingą senąjį laikotarpį, siekiantį net XIX a. pradžią, kai vaikų literatūros užuomazgos dar tik formavosi. Šiuo metu seniausia nuolat gausėjančios kolekcijos knyga – konvoliutas. Tai į vieną įrištos dvi 1829 m. išėjusios Simono Stanevičiaus knygos. Dar vienas kolekcijos perlas – pirmasis grožinis kūrinys vaikams – Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“. Kolekcijoje gausu ir kitų svarbių XIX a. leidinių, skirtų daugiausiai maldai ir mokymuisi. Kuklios religinio turinio knygelės tuomet bandytos praturtinti elementoriais, vis įvairesnio turinio tekstais – taip pamažu ima formuotis pasaulietinė lietuvių literatūra vaikams.

XX a. pradžioje, panaikinus spaudos draudimą, pasirodo ne tik įvairių žanrų grožinės literatūros tekstų, bet imami leisti laikraščiai ir žurnalai, išpopuliarėja pjesės, skirtos vaikų vaidinimams, žaidimų, laisvalaikio užsiėmimų rinkiniai, kurių gausu ir D. Lebedzinsko rinkinyje. To meto leidiniai itin reti, nes leisti mažais tiražais arba apskritai nežinomi, niekur neminimi.

Gausiausia D. Lebedzinsko kolekcijos dalis – net pusšešto šimto leidinių mus pasiekia iš 1918–1940 m. laikotarpio. Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, rašytojai ir leidėjai suskubo leisti vaikams skirtos literatūros. Konkursai, premijos ir specialios programos spartino procesą. Vaikų literatūra tarpukariu suklestėjo, vis labiau modernėjo, įgavo daugiau spalvų, žanrų įvairovės, tapo atraktyvesnė, labiau paisanti vaikų psichologijos. Tiesa, rašančiųjų nebuvo daug, todėl jie slėpdavosi po skirtingais slapyvardžiais. P. Mašiotas ir A. Giedrius tapo svarbiausiais vaikų autoriais. D. Lebedzinsko kolekcijoje žymiausioms asmenybėms skiriamas ypatingas dėmesys.  

Kolekcija aprėpia ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų leistas knygas. Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, pirmosios buvo išspausdintos 1945–1948 m. Vakarų Vokietijoje. Ten susitelkė daug talentingų kultūros žmonių, todėl steigėsi leidyklos, buvo leidžiami laikraščiai ir žurnalai, spausdinamos ir premijuojamos knygos. Dauguma Vokietijoje išėjusių knygų – labai kuklios ir neišvaizdžios. Nedideli ir jų tiražai, todėl dabar jos tapusios retenybėmis, kurias galite pamatyti parodoje.

D. Lebedzinsko kolekcija apima ir labai reikšmingą, įdomų pokario periodą, kuris aiškiai rodo istorinį lūžį, atskleidžia kontrastą tarp ankstesnio ir naujai sukurto pasaulio, atsispindėjusio ir knygose vaikams.

Ir tai tik maža dalelė senosios kultūrinės realybės, kurią rekonstruojame sklaidydami knygas. Dariaus Lebedzinsko surinktos kolekcijos paroda – puiki proga jas rasti vienoje vietoje! 

Parengė parodos kuratorė Audronė Meškauskaitė