Virtualios parodos

Taip gera kalbinti tuos, kurių nebėra –
jie šypsos atlaidžiai ir pritaria,
kad tau būtų ramiau ir saugiau –
kad nebijotum
ateinančio, pasislėpusio, tykančio,
ir viso, kas gąsdina tave –
kalbink, kalbink tuos, kurių nebėra,
jie šypsos raminančiai ir saugoja tave.
                                                                            Liūnė Sutema
 
Šias eilutės Dalia Sruogaitė paprašė perskaityti muziejaus svečiams Balio Sruogos mirties metinių minėjime.

Lietuvių išeivijos kultūros veikėja, režisierė Dalia Sruogaitė gimė rašytojo, profesoriaus Balio Sruogos ir istorikės Vandos Daugirdaitės-Sruogienės šeimoje Kaune. 1943 metais baigė Vilniaus Kunigaikštienės Birutės gimnaziją, o 1944 metais kartu su motina Vanda Sruogiene pasitraukė nuo artėjančios Sovietų armijos į Vokietiją. 1946–1949 metais D. Sruogaitė Bonos universitete studijavo muzikologiją ir meno istoriją, lankė teatrologijos seminarą Kelno universitete. Persikėlusi į JAV, aktyviai dalyvavo Čikagos lietuvių kultūriniame gyvenime, teatrinėje veikloje. 1953 metais su Petru Jurkštu „Margučio“ radijuje įsteigė savaitinę literatūros valandėlę „Pelkių žiburėlis“, kuriai vadovavo iki 1977 metų. Režisavo daugelį radijo pastatymų, tarp jų – tėvo B. Sruogos dramą „Apyaušrio dalia“. 2001 metais ji sugrįžo į Lietuvą. Lietuvoje D. Sruogaitė išleido knygą „Atminties archeologija“, kurioje pasakojama apie jos vaikystę ir jaunystę Lietuvoje, karo metus, traukimąsi į Vokietiją, gyvenimą vadinamųjų „dipukų“ stovyklose. Knygoje autorė pasakoja ir apie savo tėvą, aprašo tragišką prasilenkimą su juo karo metais.

Parodą parengė Birutė Glaznerienė ir Vaida Bareišaitė