Nuo lagerio įkūrimo – 1939 m. rugsėjo 2 d. iki jo veiklos pabaigos – 1945 m.gegužės 9 d. lageryje buvo užregistruota 110 000 kalinių. Jų tarpe daug žymių mokslininkų, menininkų, mokytojų, gydytojų. Vienas jų – profesorius Balys Sruoga. Gausiausią jų dalį sudarė žydų tautybės žmonės iš visos Europos – 5 500. Antroji vieta pagal gausumą tenka lenkams – 30 000–35 000 žmonių. Štuthofo koncentracijos stovykloje per šį laikotarpį mirė 65 000 kalinių. Iš jų – 28 000 žydų.
Daug svarbių detalių randame B. Sruogos atsiminimų knygoje „Dievų miškas“, kuri tarsi kraupi iliustracija nuspalvina spygliuotą lagerio realybę.
Parengė B. ir V. Sruogų namų-muziejaus darbuotojos Birutė Glaznerienė ir Vaida Bareišaitė
Galerija
-
Balys Sruoga (1896–1947) -
Barako pamatai. Jame kalėjo lietuvių inteligentų grupė. Tarp jų – prof. B. Sruoga -
Dujų kamera šiandien -
Dujų kamera -
Esesininkų komendantūra dabar. Jame įsikūrusi Štuthofo muziejaus administracija -
Esesininkų komendantūra. Pastatyta 1940 m. -
Krematoriumo krosnys, paruoštos darbui -
Krematoriumo krosnys šiandien -
Sargybos bokštas šiandien -
Pirmasis lagerio komendantas Max Pauly -
Lietuvių kalinių registracijos knygos fragmentas -
Lagerio ligoninės patalpa -
Lagerio fragmentas (1939–1945) -
Kartuvės -
Koncentracijos stovyklos Mirties vartai. Apie 110 000 žmonių įėjo pro šiuos vartus. Apytikriai 65 000 lagerio kalinių žuvo -
Kalinių drabužiai -
Kalinių apavas -
Judančios dujų kameros, įrengtos vagonuose -
Aukų liekanos -
B. Sruogos personalinė byla