Bernardas Brazdžionis – poetas, redaktorius, žurnalistas, visuomenininkas, savo sukauptame archyve saugojo nemažai vertingos istorinės medžiagos. Poetui mirus, archyvinį palikimą vaikaitė Dalita Lovett perdavė Maironio lietuvių literatūros muziejui. Rinkinyje gausu rankraščių, epistolinės medžiagos, memorialinės bibliotekos knygų, spaudos, meno kūrinių, dokumentų, nuotraukų. Išsaugota nemažai memorialinių daiktų, tarp kurių įdomi eksponatų grupė – ženklelių kolekcija. B. Brazdžionio kolekcija, kurioje 99 ženkleliai, primena ne tik poeto gyvenimo įvykius, bet ir Lietuvai svarbias datas. Visi sukaupti ženkleliai atspindi poeto bendruomeniškumą, pilietiškumą, tautiškumą.

1949 m. pavasarį Brazdžioniai iš Vokietijos išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Pasiruošimas kelionei nebuvo lengvas: šeima turėjo gauti sveikatos įstaigų ir policijos pažymas, reikiamus leidimus, užpildyti deklaracijas. Atlikusi visas būtinas operacijas, Brazdžionių šeima gavo leidimą išvykti ir Nacionalinės katalikų gerovės asociacijos karo pabėgėlių tarnybos perkėlimo skyriaus identifikavimo kortelę su kiekvieno šeimos nario ženkleliu, identifikaciniu numeriu. Rinkinyje saugomas metalinis apvalus Nacionalinės katalikų gerovės asociacijos karo pabėgėlių tarnybos perkėlimo skyriaus ženklelis (WAR RELIEF SERVICES N.C.W.C.), kuriuo buvo prisegamas Tarptautinės pabėgėlių organizacijos išduotas numeris su antspaudu. Juos kiekvienas emigrantas privalėjo segėti visą kelionės laiką laive. Bostono uoste Brazdžionių šeimą pasitiko tolima giminaitė Pranė Lapienė, kurios vasarvietė tapo pirmaisiais šeimos namais Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Atvykęs B. Brazdžionis neatitrūko nuo lietuvių bendruomenės. Rinkinyje saugomi lietuvių veiklą užsienyje atspindintys ženkleliai. 1949 m. lapkričio mėn. poetas dalyvavo Amerikos lietuvių kongrese. Kongreso dalyvio B. Brazdžionio ženklelis yra tautiškas ir vardinis, jame įrašyta poeto vardas ir pavardė. Kultūros žurnalas „Aidai“ 1949 m. gruodžio 26 d. išspausdintame numeryje rašė, kad šis Niujorke įvykęs Amerikos lietuvių kongresas yra viena reikšmingiausių lietuvių manifestacijų už Lietuvos laisvę ir demokratiją.

1987 m. vasarą Romoje vyko Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejinės iškilmės. Laiške Kaziui Bradūnui poetas rašė, kad tai buvo „...didžiulė, gigantiška, vienintelė tokio masto, kurio šiandieną dar negalime pilnai aprėpti, manifestacija.“ Apie įvykį liudija du rinkinyje saugomi Lietuvos krikšto jubiliejui skirti ženkleliai ir nuotrauka, kurioje B. Brazdžionis su bičiuliais A. Markeliu, Č. Grincevičium, L. Andriekum, K. Bradūnu, P. Jurkum ir A. Šešplaukiu-Tyruoliu Romoje, Šv. Petro aikštėje. Švarkų atlapuose jie segi jubiliejinius ženklelius.

Įspūdingi ir ryškūs ženkleliai, skirti Lietuvių dienoms Los Andžele, t. y. kasmetiniam susibūrimui, organizuotam puoselėjant lietuvišką bendruomeniškumą ir kultūrą, taip pat kitoms Amerikos lietuvių šventėms: „Lietuvių Dienos – LA’87“, „Lietuvių Dienos – LA’88“, „Lietuvių Dienos – LA ’91 “, „Lietuvių Dienos – LA ’92 “, „Lietuvių Dienos – LA ’00 “, „Lietuvių Dienos – LA ’01“; Šv. Kazimiero lietuvių parapijos 50 metų sukakčiai (1941–1991); K. Donelaičio mokyklos Čikagoje 25 metų (1959–1984) jubiliejui; Lietuvių bendruomenės dainų ir tautinių šokių ansambliui „Spindulys“.

Dalis ženklelių yra religinio pobūdžio – su šventųjų atvaizdais ir kita simbolika. B. Brazdžionio religingumą atspindi ženklelis, skirtas keliaujantiems: lėktuvas su prikabintu medalikėliu, kurio vienoje pusėje yra šventojo atvaizdas, kitoje – užrašas: „I AM A CATHOLIC IN CASE OF AN ACCIDENT NOTIFY A PRIEST“ [Esu katalikas, nelaimės atveju informuoti kunigą].

Apie keliones po pasaulį liudija ženkliukas, kuriame pavaizduota už medžio šakos besilaikanti koala. Tikėtina, kad poetas jį parsivežė 1978 m. iš Australijos.

Į Tėvynę B. Brazdžionis su turistų grupe atvyko tik 1989 m. Nuo to laiko beveik kasmet Bernardas su žmona Aldona grįždavo į Lietuvą, apsistodavo savo namelyje Kaune. Viešnagių Lietuvoje metu poetas su žmona dalyvavo įvairiuose kultūriniuose renginiuose bei minėjimuose. Apie dalyvavimą renginiuose liudija likusi ženklelių kolekcijos dalis. Nemažai jų skirta Lietuvai ir Lietuvos miestams bei miesteliams: Vilniui, Kaunui, Trakams, Biržams, Telšiams, Tytuvėnams bei kitoms vietovėms ir kultūros įstaigoms.  Ženkleliai yra įvairaus dydžio ir formų: vieni paprasti – keturkampiai ar apvalūs, kiti – Lietuvos, šalies vėliavos ar Vyčio formos. Kolekcijoje randame ir ženklelių, skirtų Lietuvos gamtos ir kultūros vertybėms: Puntuko akmeniui, Baltijos jūrai, Pažaisliui.

Nenuostabu, kad į poeto kolekciją pateko ženklelis – simbolis. Tai „Pegasas“, gerai žinomas simbolinis gyvūnas, poetinės kūrybos įkvėpėjas.

Įsisegęs ženklelį „Lietuva“, puoštą trimis gintaro akmenėliais, poetas 1991 m. fotografų užfiksuotas skirtingose Lietuvos vietose ir skirtingomis datomis.

Keli ženkleliai skirti Lietuvos universitetų įžymioms datoms: Lietuvos universitetui Kaune – 75, Vilniaus universitetui – 400 metų.

1988 m. įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Atgimimo metais B. Brazdžionio eilės dažnai skambėjo mitinguose, minėjimuose, šventėse, o eilėraštis „Šaukiu aš tautą“ tapo taikios lietuvių kovos himnu. Poeto balsas skambėjo ir susitikimuose su skaitytojais. Jis drąsino, džiugino, kvietė. Tikriausiai todėl Sąjūdžiui skirtų ženklelių yra ne vienas. Rinkinyje saugomas ženklelis, kurio atvaizde naudojamas 1988 m. Giedriaus Reimerio kurtas ženklas. Ženklas sukurtas prieš I-ąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą ir yra tapęs oficialiu Sąjūdžio simboliu.

Ženklelių kolekcijoje atsispindi poeto B. Brazdžionio gyvenimo įvykiai, pomėgiai, veikla.

Parengė B. Brazdžionio rinkinio skyriaus muziejininkė Vaiva Balickienė