Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas Bernardo Brazdžionio memorialinis ir archyvinis palikimas, todėl turime galimybę prisiliesti prie poeto memorialinių daiktų, knygų, nuotraukų, laiškų. Įdomi ir spalvinga yra kaklaraiščių ir peteliškių kolekcija, sąsagos ir kaklaraiščių segės. Šiuos aksesuarus poetas dėvėjo nuo pat ankstyvos jaunystės. Net gyvendamas DP stovykloje, Bern. Brazdžionis dažnai ryšėdavo kaklaraištį.

Brazdžioniai, ruošdamiesi kelionei iš Vokietijos į Jungtines Amerikos Valstijas, susirašinėjo su giminaite Prane Lapiene. Ji, laukdama atvykstant Brazdžionių šeimos, rūpinosi leidimais vykti į JAV, geranoriškai ir globėjiškai negailėjo patarimų ir pamokymų, pasakojo, kaip žmonės gyvena ir rengiasi Amerikoje. 1949 metų sausio 5d. laiške Brazdžioniams rašė: „Bet bendrai imant, žmonės šiandien visame pasaulyje vilki panašiai. Ne vienas iš atvykstančiųjų niekam nekrenta į akį, ar jis būtų Vokietijos dypukas, ar kitoks koks svetimšalis. Amerikoj įvairiausiai vilki. <...> Kalbant apie madas, noriu tik vieną dalykėlį pastebėti, kuris reikalingas ir Jūsų dėmesio, jei atvyksite į JAV. Čia vyrai ir maži berniukai, jei tik jie tvarkingai apsirengę, visi riši kaklaraiščiais. Jūsų abu berniukai turės kaklaraiščius naudoti, nebent tik vasarą ne, kuomet tam tikrai sukirptais marškiniais vilkės. Šitą mes seniai atvykstančiuose pastebėjome ir tas tik skirtumas parėduose. Kuomet anuosyk siunčiau Jums kelis kaklaraiščius, aš turėjau mintyje tris vyrus Jūsų šeimoj. Mat, iš man prisiųsto paveikslėlio buvau pastebėjusi, kad berniukai visai be kaklaraiščių. O tai atrodo, mūsų akimis žiūrint, netvarkingumu arba biednumu. Šiaip Jūs kaip ir čia visi apsivilkę ir aš ne kiek nesisieloju kaip pasirėdę į čia atvažiuosite. Tik atvažiuokite sveiki, nesusirkite, o kitkas mažiausiai svarbu.”

Bernardas Brazdžionis 1949 m., pildydamas pervežamų į JAV daiktų deklaraciją, įtraukė tik būtiniausius daiktus. Penkiuose lapuose surašyti vežamų knygų pavadinimai, o šeštajame – penkių asmenų šeimos daiktai: drabužiai, patalynė, suvenyrai ir net devyniolika kaklaraiščių. Išlikusi neryški, laiško paženklinta Brazdžionių šeimos nuotrauka, laivui „General Eltinge“ vos atvykus į Bostono uostą, kurioje galima įžvelgti, jog ne tik poetas, bet ir jo sūnūs Algis bei Dalius ryši kaklaraiščius.

Bernardas Brazdžionis rūpinosi savo išvaizda ir kaklaraiščius mėgo. Poeto gyvenimą iliustruojančiose nuotraukose matyti, kad Bern. Brazdžionis kaklaraiščius ryšėjo ir jaunystėje, būdamas studentas, ir sulaukęs brandaus amžiaus.

Rinkinyje yra saugomi įvairūs aprangos aksesuarai: kaklaraiščiai, peteliškės, tautinės juostelės, sąsagos bei kaklaraiščių segtukai. Tikėtina, kad kai kurias sąsagas ir segtukus poetas yra gavęs dovanų. Jų yra įvairiausių: metalinių, su išgraviruotais Bernardo Brazdžionio inicialais, puoštų gintaru, tautiniais raštais gražintų.

Kaklaraištis, sąsagos ir peteliškė išreiškia vyrų individualumą. Galima manyti, kad poetas juos rinkosi ne tik pagal madą, bet ir savo stilių bei charakterį. Pokalbiuose su Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojais vaikaitė Dalita Lovett yra prisiminusi, kad tėtukas (taip švelniai  Bernardą Brazdžionį vadino jo vaikaičiai) mėgęs raudonos spalvos kaklaraiščius. Daugybė nuotraukų patvirtina, kad poetas mėgo ryškiaspalvius kaklaraiščius ir peteliškes.

Parengė B. Brazdžionio rinkinio skyriaus muziejininkė Vaiva Balickienė