2024 metų rugsėjo 23 dieną sukako 115 metų, nuo poeto, vertėjo, literatūrologo Alfonso Šešplaukio-Tyruolio gimimo. Šios sukakties proga – virtuali paroda, kurioje eksponuojama archyvinė medžiaga, atspindinti Alfonso Šešplaukio-Tyruolio gyvenimą, kūrybą ir veiklą.

A. Šešplaukio-Tyruolio literatūrinių darbų laukas yra platus: kūrė eiles, sudarinėjo poezijos antologijas, vertė poeziją ir prozą, rengė mokslinės literatūros leidinius bei sudarinėjo vadovėlius mokykloms. 1997 metais A. Šešplaukiui paskirta Lietuvių rašytojų draugijos literatūrinė premija. Premijos skyrimo akte rašoma: „jis nuo 1929 m. skelbė eilėraščius, literatūrinėm temom rašė straipsnius, redagavo antologijas, įvairių sukakčių literatūrinius leidinius; į lietuvių kalbą vertė kitų tautų pirmaeilę kūrybą ir šiaip visur ir visada puoselėjo lietuvių literatūrą.“

Maironio lietuvių literatūros muziejuje sukaupti ir saugomi šiuos darbus lliudijantys eksponatai: knygos, nuotraukos, rankraščiai, laiškai.

Virtualioje parodoje rodomas A. Šešplaukio autobiografijos fragmentas, gautas kartu su poeto Bernardo Brazdžionio archyvu. Mašinraščio pavadinimas – „Autobiografinės žinios / Alfonsas Šešplaukis–Tyruolis“. Dvylikos lapų autobiografijoje A. Šešplaukis pasakoja apie savo tėvus, pavardės kilmę, mokslus „pradžios mokykloje” ir tolimesnes studijas. Prisimena mokytojus, dėstytojus bei mokslo draugus. Apie kūrybos pradžią poetas rašo: „Originalią poeziją rašyti būsiu pradėjęs apie 1923 m. pabaigą. Pirmieji eilėraštukai buvo vaikams, pasirašyti A. Putinėlio slapyvardžiu ir spausdinti išimtinai St. Tijūnaičio redaguojamoj „Žvaigždutėj“. Netrukus „rimtesnius“ eilėraščius pradėjau rašyti A. Tyruolio slapyvardžiu...“ Šioje vietoje autorius prie pavardės rašo žvaigždutę ir lapo apačioje patikslina: „Aleksandras (Alys), nuo 1942 m. Alfonsas.“ Virtualioje parodoje rodoma 1935 metais Marijampolėje išleista eilėraščių knyga „Pavasario saulėj“.

Dar vienas eksponatas, liudijantis A. Šešplaukio veiklą, tai mašinraštis, pavadintas „Literatūrinio darbo baruose / Pasikalbėjimas su dr. Alfonsu Šešplaukiu-Tyruoliu“. Apie savo polinkį rašyti A. Šešplaukis-Tyruolis pasakojo bičiuliui rašytojui, žurnalistui Pauliui Jurkui: „Eiles rašyti pradėjau būdamas 15 metų, bene penktojoj Linkuvos gimnazijos klasėje, ypač paveiktas Maironio poezijos.“

1928 metų rudenį A. Šešplaukis-Tyruolis pradėjo studijas Vytauto Didžiojo (tuomet Lietuvos) universitete, studijavo germanistiką, lituanistiką ir pedagogiką-filosofiją Teologijos-Filosofijos fakultete. Likimas lėmė, kad A. Šešplaukiui-Tyruoliui teko klausytis prelato Jono Mačiulio-Maironio paskaitų. Virtualioje parodoje eksponuojamas A. Šešplaukio-Tyruolio straipsnio „Iš atsiminimų apie Maironį (50 metų nuo jo mirties)“ fragmentas.  Atsiminimuose rašo: „Iš arčiau Maironį teko pažinti studijų pabaigoj, 1932 metų pavasario semestre, kai jis atėjo į Teologijos, Filosofijos fakulteto Filosofijos skyrių skaityti kurso apie Donelaitį. Nemažas siurprizas buvo mums, to skyriaus studentams, sužinojus, kad Maironis ateina pas mus.“ A. Tyruolis pasakoja, kaip atrodydavo prelato paskaitos: „Pradėdamas kalbėti apie Donelaitį ir jo kūrybą, Maironis davė gan platų anų laikų istorinio ir visuomeninio gyvenimo skerspjūvį. Čia jis rėmės Šilerio citata: wer den Dichter will verstehen, muss in Dichters Lande gehen – Kas kūrėją nor suprasti, tur jo žemėj atsirasti. Man, kaip germanistiką studijuojančiam, rūpėjo sužinoti, kokios Maironio pažiūros į tariamą vokiečių literatūros įtaką Donelaičiui. <...> Nė nepajutom, kaip baigės semestras ir atėjo pavasaris“.

1933 m. baigęs studijas Vytauto Didžiojo universitete, dirbo mokytoju Kaune, Marijampolėje, vėliau Šiauliuose. Gelbėdamasis nuo sovietų okupacijos, A. Šešplaukis-Tyruolis kartu su gausia Lietuvos inteligentų dalimi pasitraukė į Vakarus. Tuometinė nuotaika ir viltys atsispindi knygos „Palikus mylimą tėvynę: Karo meto dienoraštis“  1944 metų liepos 3d., įraše: „Prieš kelionę į platųjį pasaulį vietos bažnyčioje susikaupiame nuoširdžiai maldai, prašydami Aukščiausiąjį palaimos tam nepaprastam žygiui. Ir vis tikimės, kad tas pasitraukimas iš savo tėvynės bus laikinas.“

Pasitraukęs į Austriją, mokslus tęsė Vienos universitete. Minėtame interviu apie išsilavinimą A. Šešplaukis pasakojo: „Mano diplominio darbo tema buvo „Vokiečių klasikai ir lietuvių liaudies dainos“, o vėliau disertacinė tema Insbruko universitete „J. G. Herderis ir baltų tautos“ tema gauta iš prof. J. Nadlerio...“ 1949 m. birželio 11 d. Austrijoje, Innsbrucko universitete, gavo filosofijos daktaro laipsnį.

Pasitraukimas iš tėvynės A. Šešplaukiui-Tyruoliui, kaip ir daugumai Lietuvos inteligentų, laikinas nebuvo. Daugumos keliai vedė per Austriją, Vokietiją, Jungtinių Amerikos Valstijų link. Išeivijoje A. Šešplaukis tęsė pedagoginę veiklą, rašė eilėraščius, vertė užsienio autorių kūrybą į lietuvių kalbą, rengė vadovėlius. Virtualioje parodoje – A. Šešplaukio 1947 metais išleistas vadovėlis „Vokiečių kalbos skaitymai: chrestomatija“. Literatūros ir kultūrinės veiklos puoselėjimas padėjo išeivijos kūrėjams išlikti vieningiems, neatitolti nuo tėvynės  mintimis ir darbais. 

Vienas svarbiausių kultūrinių renginių, įvykusių Vokietijoje, buvo 1947 metų rašytojų suvažiavimas. Deja, A. Šešplaukiui suvažiavime dalyvauti nepavyko. Virtualioje parodoje rodomas 1947 metų liepos 27 dienos laiškas Stasiui Santvarui. Laiške Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos pirmininką A. Šešplaukis sveikino su puikiai praėjusiu Rašytojų suvažiavimu, apgailestavo negalėjęs dalyvauti dėl sušlubavusios sveikatos: „Eskulapo tarnai nutarė, jog man reikią tą laiką ligoninėj praleisti”. Toliau rašė: „Kiek iš spaudos patyriau, suvažiavimo praeita gan pakiliam ir didingam 400 metų lietuviškos knygos sukakties ženkle. Dar Metraščio kol kas negavom, bet manau, kad tai bus antras svarbus paminklas.“ Taip A. Tyruolis įvertina poeto B. Brazdžionio redaguotą lietuvių rašytojų metraštį „Tremties metai“.

1949 m. rugpjūčio 10 d. A. Šešplaukis-Tyruolis atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Dirbo dėstytoju, tęsė literatūrinį darbą, bendradarbiavo spaudoje. Tarp kūrėjų vyko nenutrūkstantis susirašinėjimas: aptardavo rengiamas knygas, straipsnius, sukaktis. Su poetu B. Brazdžioniu  A. Šešplaukį-Tyruolį siejo artimi ryšiai nuo studijų laikų, kūrėjus vienijo abipusė pagarba. 1954 metų vasario 16 dieną B. Brazdžionis laiške A. Šešplaukiui-Tyruoliui pasakojo, kad žurnalas „Lietuvių dienos“ planuoja paminėti jo kūrybos 30-metį ir paskirti tam keletą puslapių, nuogąstaudamas, kad „Plikos datos ir vieni vardai tai tik grebėstai” ir prašė bičiulio Alfonso keleto žodžių jo kūrybos apibūdinimui: „Iš pasirodančių periodikoje rašinių, o ypač iš paskutiniųjų puikių essay apie Belloc ir Thomo kūrybą mačiau Sveiko ne tik gilų poetinį pajautimą, bet ir gebėjimą surasti tai, kas autoriaus charakteringiausia; pastabumą analizuojant, tikslumą sintetinant. Kad ir pora šio formato puslapių šia proga man būtų didelis džiaugsmas.“ 1954 metų balandžio mėnesio „Lietuvių dienų“ žurnale pasirodė A. Šešplaukio-Tyruolio straipsnis „Naujosios poezijos avangarde: Bernardo Brazdžionio kūrybinio darbo 30 metų sukakties proga“. Straipsniu B. Brazdžionis buvo ypač nudžiugintas ir 1954 metų balandžio 23 dienos laiške dėkoja A. Šešplaukiui už straipsnį: „Širdingiausias ačiū, jeigu už tai ir už tokį žodį galima „ačiū“ atsilyginti. Bet, jei ne atsilyginimui, tai tebūna jis tartas tik jo simboliui ir tam bičiuliškam dėkingumui pareikšti.“ Laišką bičiuliui baigia mintimi apie A. Šešplaulio-Tyruolio 1953 metais Vokietijoje išleistą sonetų knygą: „Beje, gavau „Laukų liepsnas“ ir jas skaitau, grožiuosi, poetiškesnius posmus ir ištisus eilėraščius pakartodamas. Ne vienas jų posmas giliai krinta į širdį.“ B. Brazdžionio laiškas ir knyga „Laukų liepsnos“ eksponuojami virtualioje parodoje.

Savo autobiografijoje A. Šešplaukis prisimena ir pirmuosius vertimų bandymus: „Jau ketvirtoj gimnazijos klasėj pradėjau bandyti vokišką eilėraštį sueiliuoti lietuviškais žodžiais.“ Vertimai A. Šešplaukio-Tyruolio gyvenime užėmė ypač svarbią vietą, autobiografijoje rašė:  „... poezijos vertėju turbūt buvau „apsigimęs“. V. Šekspyro gimimo 400 metų sukakties paminėjimui 1964 metais pasirodė A. Šešplaukio versti „Šekspyro sonetai“. Juos poetas pradėjo versti 1944 metais Innsbruko universitete. Įvadiniame knygos tekste A. Šešplaukis rašo: „Šie sonetai, kartu su Hamletu, pirmą kartą buvo išversti proza prieš 20 metų <...>. Po to jie buvo perkurti dabartine poetine forma. Vėliau, per eilę metų, jie buvo probėgomis lyginti, stilizuoti.“ Virtualioje parodoje – ir knyga „Šekspyro sonetai“.

1965 metų gruodžio 1 dienos laiške A. Šešplaukis-Tyruolis B. Brazdžioniui dėkoja už poezijos knygeles, kurias gavo ir planuoja paminėti literatūrinėje apžvalgoje. Rašo, kad „dalinai atsilygindamas“ „Lietuvių dienoms“ išsiuntė savo straipsnį apie latvių poetą J. Rainį ir jo poezijos vertimų. Toliau rašo: „Šįmet turim ir kitą, didžiojo poeto Dantės sukaktį, nuo kurio gimimo suėjo 700 metų. Gegužės Liet. Dienos atspaudė trumpą ištraukėlę – mano vertimą iš Vita nuova (Naujasis gyvenimas). Prieš trejis metus mirusios savo žmonos pagerbimui ir prisiminimui išverčiau į lietuvių kalbą ir visą tą veikalėlį. <...> Po Dieviškosios Komedijos tai reikšmingiausias Dantės kūrinys, lig šiol dar niekad nebuvęs išverstas į lietuvių kalbą ir tai būtų pats pirmasis leidimas.“ Virtualioje parodoje rodoma 1966 metais Saleziečių išleista knyga „Naujasis gyvenimas“. Šiuo darbu A. Šešplaukis-Tyruolis „pažymi” savo literatūrinio darbo 40 metų sukaktį.

A. Šešplaukis-Tyruolis rūpinosi Šv. Kazimiero antologijos leidimu. 1982 rugsėjo 16 dieną A. Vaičiulaičiui rašė: „Mielas Kolega Antanai, / Ruošiant Šv. Kazimiero antologiją iš visų žanrų, tenka kiek pasigesti beletristikos. Būčiau Jums dėkingas, jei galėtumėt ką atsiųsti, jei buvot anksčiau ta tema rašę, ar gal dar parašytumėt iki ateinančių Kalėdų ar Naujų Metų. <...> Jūsų beletristika ypač gerai praturtintų sukaktuvinę antologiją, bet jei ką turėtumėt ir iš poezijos, irgi būtų pravartu, nors šioj srity „badas“ ir mažesnis.“

1983 metų kovo 16 dieną A. Šešplaukis-Tyruolis laiške B. Brazdžioniui rašė: Vakarykščiam kazimierinės antologijos redkolegijos (K. Bradūnas, kun. St. Yla) posėdy nutarta, kad reikia Jūsų kūrybos tai antologijai. Tai jie vėl prašė Jums parašyti. <...> Jie sako, jei nėra Maironio, tai turi būti Brazdžionis, kaip jo įpėdinis.“ Tų pačių metų gegužės 21 dieną A. Šešplaukis bičiuliui A. Vaičiulaičiui apie rengiamą Šv. Kazimiero antologiją rašė: „Neatsisakė dar ką atsiųsti ir Bern. Brazdžionis. Tai gerokai pakylėtų antol[ogijos] literatūrinį lygį, nors jau ir dabar ten yra tokie vardai kaip Krėvės, Kiršos, Vaitkaus, Jankaus, Mačernio ir daugelio kitų (viso iki 50).“ Parodoje matome 1984 m. Čikagoje išleistą knygą „Vainikas, kryžius, lelija“: kazimierinė grožinės literatūros antologija“

Rašytojų artimą draugystę liudija parodoje eksponuojama nuotrauka, kurioje 1987 metų vasarą Romoje vykusiose Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejinėse iškilmėse dalyvavę lietuvių rašytojai: B. Brazdžionis, A. Markelis, Č. Grincevičius, L. Andriekus, K. Bradūnas, P. Jurkus ir A. Šešplaukis – Tyruolis. Švarkų atlapuose jie segi jubiliejinius ženklelius.

Buvusi Maironio lietuvių literatūros muziejau direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė 2009 metų spalio 3 dieną dienraštyje „Draugas“ publikuotame straipsnyje „Žvelgiant į ramų dangaus pakraštį... / Alfonsui Šešplaukiui-Tyruoliui – 100“ rašė: „A. Šešplaukis-Tyruolis nuo pat Atgimimo pradžios artimai ir bičiuliškai bendravo su Maironio lietuvių literatūros muziejumi. Kiekvieną kartą atvažiavęs į Lietuvą būtinai aplankydavo muziejų, dovanojo eksponatų – archyvalijų, knygų, dailininko A. Varno tapytą portretą. Ir savo garbingą devyniasdešimtmečio jubiliejų rašytojas panoro švęsti Maironio namuose, kurie jam buvo artimi nuo Poeto laikų.“ Virtualioje parodoje eksponuojamas A. Varno tapytas A. Šešplaukio-Tyruolio portretas ir nuotraukos, poetui, vertėjui, literatūros mokslininkui lankantis Maironio muziejuje.

A. Šešplaukis-Tyruolis mirė 2006 metų birželio 6 dieną Čikagoje, sulaukęs 97-erių metų. Po A. Šešplaukio mirties dienraštyje „Draugas“ publikuotas rašytojos Danutės Bindokienės straipsnis „Iškeliavo anapus saulės“, kuriame ji rašo: „A. Tyruolio lyrikos, vertimų, antalogijų, straipsnių kraitis toks gausus, kad priverčia stebėtis, kaip vienas žmogus, net išgyvenęs palyginti ilgą amžių, galėjo tiek sukurti.“

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Vaiva Balickienė, 2024.