Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikr. Alfonsas Čipkus, 1919–2015 m.) yra vienas iškiliausių moderniosios lietuvių poezijos kūrėjų, reikliausias literatūros kritikas, spalvingiausias bei įžvalgiausias memuaristas, pasaulinės literatūros klasikų kūrinių vertėjas. Savo gyvenimą paskyrė kūrybai – lietuviško žodžio tarnystei. Nepriklausomos Lietuvos universitetų auklėtiniai, – Henrikas Nagys, Kazys Bradūnas ir A. Nyka-Niliūnas, – 1944 m. pasitraukę iš tėvynės nuo sovietinės okupacijos į Vokietiją, subūrė tvirtą intelektualų branduolį. Puoselėdami gimtąją kalbą, jie iš Vakarų Europos kultūros sėmėsi dvasinių turtų, išlaikė aukštą meninį bei estetinį savo kūrybos lygį. K. Bradūnas parengė ir 1951 m. išleido jaunųjų literatų antologiją „Žemė“, sutelkdamas joje ne tik savo, A. Nykos-Niliūno, H. Nago, bet ir jiems dvasiškai artimų poetų – Vytauto Mačernio bei Juozo Kėkšto – eilėraščius. Filosofas Juozas Girnius, parašęs įžanginį „Žemės“ tekstą – jų kūrybinį manifestą – tapo šios kartos ideologu. Apibendrindamas jų kūrybą teigė, kad tai yra „žmogaus prasmės žemėje poezija“. Iš žemininkų kartos A. Nyka-Niliūnas išsiskyrė unikaliu, lig tol lietuvių literatūroje neskambėjusiu balsu, tapo gelmingos egzistencinės poezijos pradininku. Išleido penkias poezijos knygas: „Praradimo simfonijos“ (1946), „Orfėjaus medis“ (1953), „Balandžio vigilija“ (1957), „Vyno stebuklas“ (1974), „Žiemos teologija“ (1985). Reikšmingą vaidmenį atliko būdamas įvairių leidinių redakcinės kolegijos nariu arba bendradarbiu: metraščio „Tremties metai“, antologijos „Žemė“, žurnalų „Aidai“ ir „Literatūros lankai“, Bostone leistos „Lietuvių enciklopedijos“. A. Nyka-Niliūnas yra vienas iš monumentalios studijos „Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990“, išleistos 1992 m. Čikagoje, bendraautorių. Jis – vienas žymiausių XX a. vertėjų: atskiromis knygomis išleido V. Šekspyro „Hamletą“, Charleso Baudelairo „Paryžiaus spliną“, Vergilijaus „Georgikas“, Senojo Testamento „Giesmių giesmę“. Jis parengė lyrikos vertimų knygą „Poezija iš svetur“, ji 2010 m. išleista Lietuvoje. Nuo 1938-ųjų iki pat mirties A. Nyka-Niliūnas rašė dienoraščius, kurie atskiromis knygomis „Dienoraščio fragmentai“ išleisti Čikagoje, o vėliau – Lietuvoje. Šiuose savo turiniu, stiliumi, žanriniu aspektu, minties gelme, apimtimi analogo lietuvių literatūroje neturinčiuose tekstuose per rašytojo, jo artimųjų ir draugų gyvenimus veriasi XX–XXI a. kultūrinės, istorinės, politinės aspiracijos. 1997 m. už nuopelnus kultūros ir literatūros srityje A. Nykai-Niliūnui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, o Vytauto Didžiojo universitetas suteikė jam Garbės daktaro vardą.
Savo kūrybinį ir kultūrinį palikimą A. Nyka-Niliūnas patikėjo Maironio lietuvių literatūros muziejui, jame gausu dokumentų, nuotraukų, epistolikos, meno kūrinių, memorialinių daiktų, spaudinių, jis pasižymi ir rinktine memorialine biblioteka. Kultūros paveldas tyrinėjamas, tvarkomas, eksponuojamas ir skelbiamas.
Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė
-
Vytauto Didžiojo universiteto „Šatrijos“ draugijos nariai. Kaunas. 1939 m. gegužės 28 d. -
Utenos pradinės mokyklos Jaunųjų ūkininkų ratelis. Trečias iš kairės – A. Čipkus. Apie 1927 m. -
Vilniaus universiteto studento pažymėjimas -
Švietimo ministerijos leidimas, išduotas A. Čipkui, laikyti baigiamuosius egzaminus Nemeikščių gimnazijoje. 1939 m. -
Poeto gimtieji namai, Nemeikščių kaimas -
Ona, Stasys, Alfonsas ir Adolfas Čipkai. Nemeikščiai -
K. Bradūnas, A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas. Baltimorė, 1951 m. -
LRTD pažymėjimas -
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Kaunas, 1939 m. -
A. Nyka-Niliūnas. Vilnius, 1942 m. -
A. Nyka-Niliūnas su mokiniais. Tiubingenas. 1946 m. Antra iš dešinės – Birutė Ciplijauskaitė -
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Baltimorė, JAV -
Iš kairės antras P. Jurkus, K. Bradūnas, A. Nyka-Niliūnas, K. Bradūnienė, H. Nagys, L. Andriekus, V. Gidžiūnas. JAV, 1951 m. -
H. Nagys, A. Nyka-Niliūnas, K. Bradūnas. Vokietija -
Tiubingenas, 1946 m., 2 -
Su būsima žmona Aleksandra. Freiburgas, 1948 m. -
Alfonsas ir Aleksandra Čipkai su dukra Berenika, sūnumis Horacijum ir Aristoteliu -
J. Kaupas, H. Nagys, K. Bradūnas, A. Nyka-Niliūnas. Vokietija, 1947 m. -
Rašytojai prie Edgaro Alano Poe kapo. Baltimorė. Apie 1960 m. A. Nyka-Niliūnas, A.Vaičiulaitis, P. Jurkus, B. Brazdžionis, C. Surdokas, N. Mazalaitė, K. Bradūnas -
S. Santvaras, H. Radauskas, A. Nyka-Niliūnas. Freiburgas, 1947 m. -
Žurnalo „Aidai“ redakcijos posėdis. Niujorkas. 1962 m. A. Nyka-Niliūnas, L. Andriekus, J. Girnius, A.Vaičiulaitis -
Su H. Radausku prie Baltimorės meno muziejaus. 1963 m. -
Lituanistikos instituto posėdis. Filadelfija, 1960 m. V. Maciūnas, B. Vaškelis, A. Nyka-Niliūnas, A. Vaičiulaitis, K. Ostrauskas -
A. Nyka-Niliūnas prie darbo stalo Library of Congress. Vašingtonas, 1974 m. -
A. Nyka-Niliūnas su žmona Aleksandra savo namuose. Baltimorė, 1980 m. -
A. Nykos-Niliūno „asmeninė erdvė“ -
Aleksandra Čipkienė, Danutė ir Kostas Ostrauskai ir A. Nyka-Niliūnas, Filadelfija -
A. Nykos-Niliūno dukra Berenika -
Iš kairės sėdi monsinjoras K.Vasiliauskas, A. Nyka-Niliūnas. Iš kairės stovi K. Almenas ir S. Čipkus. Vilnius. 1998 m. -
Knygų pasaulyje -
Saulius Žukas svečiuose pas A. Nyką-Niliūną, Baltimorė -
VDU garbės daktaro vardo A. Nykai-Niliūnui suteikimo iškilmės Vašingtone. 1998 m. -
Žurnalas „Tremtinių mokykla“. 1946 m., Nr.1. L. Miškino (A. Čipkaus) pirmoji literatūros kritiko recenzija S. Santvaro knygai „Laivai palaužtom burėm“ -
Vilnius, 2010 m. -
Vienas pirmųjų poeto eilėraščių, publikuotas „Dienovidyje“ -
Tiubingenas, 1946 m. -
Freiburgo universiteto filosofijos fakulteto studento pažymėjimas -
Fragmentas iš rankraštinės A. Nykos-Niliūno knygos „Dainos apie mane“ -
Čikaga, 1998 m. -
Čikaga, 1985 m. -
Čikaga, 1974 m. -
Čikaga, 1957 m. -
Čikaga, 1953 m. -
A. Nykos-Niliūno recenzija M. Katiliškio knygai „Užuovėja“ -
A. Nykos-Niliūno rankraštis -
A. Nykos-Niliūno rankraštinė knyga -
A. Nykos-Niliūno laiškas žmonai Aleksandrai -
A. Nykos-Niliūno laiškas K. Bradūnui