1922 m. Kaune buvo įkurtas Lietuvos universitetas, 1930 m. pavadintas garbingu Vytauto Didžiojo vardu. Jame dėstė vieni garsiausių Lietuvos profesorių, todėl studentai mielai rinkosi šią aukštąją mokyklą.

1927 m. kovo 10-ąją Lietuvos universiteto senate įregistruota Studentų ateitininkų meno draugija „Šatrija“, įkurta Teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje literatūrą studijavusių studentų. Jos globėjas ir rėmėjas buvo V. Mykolaitis – Putinas. „Šatrijos“ draugijai priklausė Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos ir Humanitarinio fakulteto jaunieji kūrėjai: J. Ambrazevičius, B. Brazdžionis, J. Grinius, J. Grušas, J. Keliuotis, S. Nėris, P. Orintaitė, A. Šešplaukis-Tyruolis, A. Vaičiulaitis ir kiti. Draugijos nariai savo kūrybą skelbė leidiniuose „Ateitis“, „Granitas“ ir kitur.

Vytauto Didžiojo universitete jaunieji literatai priklausė humanitarų draugijos literatūros sekcijai, kuriai 1931 m. vadovavo B. Brazdžionis. Tuo metu studentai, kurie buvo ragavę spausdinto žodžio skonio, ėmė mąstyti apie savo leidinį. Todėl 1932 m. vieną vasario sekmadienį universiteto ketvirtajame aukšte, Teatro seminaro patalpose, susirinko pasitarti keli Studentų humanitarų draugijos nariai. Susirinkusieji nusprendė nebedalyvauti J. Keliuočio leidžiamame „Granite“ ir, redaktoriumi išrinkę S. Anglickį, nutarė leisti žurnalą „Linija“, kuriam pavadinimą pasiūlė B. Babrauskas. B. Brazdžionis, J. Banaitis, V. Katilius, B. Babrauskas, S. Anglickis ir A. Briedis 1932 m. gegužės 1 d. išleido pirmąjį ir vienintelį žurnalo „Linija“ numerį.

Neperiodinis literatūros žurnalas „Linija“ pradedamas „Pasisakymu“, kuriame apmąstomas kūrėjo fenomenas, jo idėjos ir darbai: „Mūsų pagrindas yra gyvas, siekiantis, kenčiantis žmogus. Žmogus su visais instinktais, su savo prigimties chaosu ir su įgimta aistra išsivaduoti.“ „Pasisakymo“ autorius teigė, jog „Linijos“ žurnalo draugijai nėra pakeliui su tais, kurie „pagamina“ kūrybą ne iš prigimties, o sukombinuoja ją, iš šalies patiekta programa, smerkia ir „prisaldintą“ kūrybą, kuri parašyta pagal kitų „pageidavimus“. Žurnale „Linija“ taip pat publikuotas J. Banaičio prozos kūrinys „Stogai varva“; S. Anglickio eilėraščiai „Nemuno skundas“, „Pušis“, „Prisikėlimas“, „Pabūk dar“, „Paskutinė Sandara“; B. Rutkausko lyrika; V. Katiliaus straipsnis „Mūsų kaimynai“; A. Briedžio „Malūnas malė“; B. Brazdžionio eilėraščiai „Mes“, „Popuri“, SOS“, Kabal und Liebe“ ir kita.

„Linija“ nieko neatstovavo, išskyrus keletą poetų, rašytojų, kurie negalėjo kitur pasisakyti, o čia galėjai spausdinti, ką nori.

Parengė muziejininkė Rasa Pranskaitienė