2025 metų sausio 14 dieną minėjome Vinco Ramono 120-ąsias gimimo metines. Muziejuje saugomas 71-erių metų sukaktį žymintis mašinraštis – Vinco Ramono romano „Kryžiai“ vertimas į anglų kalbą. Vertėjas – Miltonas Starkus, kurio 100-mečio jubiliejų taip pat minime šiais metais.

„Kryžiai“ – geriausiai žinomas ir daugiausiai dėmesio sulaukęs V. Ramono romanas, išleistas Vokietijoje 1947 metais. 1950 metų rugpjūčio 1 dienos „Draugo“ numeryje publikuotame dr. Juozo Prunskio interviu V. Ramonas pasakojo romano atsiradimo istoriją: „...parašiau per tris mėnesius. Tada buvau gimnazijos mokytoju ir rašiau romaną, tai dirbdavau po 12–14 valandų per dieną. Kada turėjau idėją, vaizdą ir gyvus žmones prieš akis, tada reikėjo sėdėti ir rašyti. Prieš rašydamas dvi savaites „nieko neveikiau“, tik vaikščiojau po miesto sodną ir galvojau. Tas „nieko neveikimas“ iš tikrųjų tai buvo romano sukūrimas.“ Apie „Kryžių“ pagrindinę mintį V. Ramonas yra rašęs: „...pagrindinė veikalo idėja – kas nukerta kryžių, tas pats bus prikaltas prie kryžiaus, (arba pats prisikals).“

Nepraėjus dešimtmečiui romanas skaitytojus pasiekė anglų kalba. Šis įvykis svarbus lietuvių literatūrai. Dr. Jolanta Budriūnienė 2005 metų sausio 22 dieną „Draugo“ šeštadieniniame priede rašė: „Praėjusių metų pabaigoje sukako pusė amžiaus, kai anglakalbei JAV ir kitų kraštų visuomenei buvo pristatytas pirmasis lietuvių autoriaus romano vertimas. Tai Vinco Ramono Kryžiai.“

Romaną į anglų kalbą vertė Miltonas Starkus. Saugomame mašinraštyje matyti M. Starkaus taisymai, pastabos bei korektūros. Vertime skiriamas dėmesys lietuvių tradicijoms, tautosakai, vaizdžios frazės tekste rašomos originalo kalba. Mašinraštyje – vientisas tekstas anglų kalba, o virš jo M. Starkaus ranka prirašyti sakiniai lietuvių kalba. Pavyzdžiui: „Rue, lily, now I‘ll scold you“, eilučių tarpe virš šio sakinio parašyta: „Rūtele, lelijėle, jau tave barsiu“. Knygos tekste šis sakinys spausdintas lietuvių kalba, pažymėtas žvaigždute, o puslapio apačioje – aiškinimas: „Besides being the national flower of Lithuania, the rue has a significant place in Lithuanian folklore. It symbolizes both the maid and maidenhood.“ [Be to, kad yra nacionalinė Lietuvos gėlė, rūta turi svarbią vietą lietuvių tautosakoje. Ji simbolizuoja tiek mergelę, tiek nekaltybę.]

V. Ramonas ir Miltonas Starkus susidūrė su nemenkais iššūkiais ieškodami knygai leidėjo. V. Ramonas 1952 metų spalio 20 dieną laiške rašė: „Iš tikrųjų su „Kryžiais“ daug daugiau bėdos, negu aš kada nors maniau, o buvau visuomet įsitikinęs, kad tik labai reta leidykla galėtų apsiimti šį romaną leisti.“ Tų pačių metų gruodžio 12 dieną vėl laiške nusivylimas: „Šimts pypkių, penkiolika cibukų su tais „Kryžiais“! Man jau visai galva susimaišė – nieko negaliu suprasti! Kokių velnių tie leidėjai nori?“.

Angliškoje „Kryžių“ knygos įžangoje M. Starkus mini, kad buvo tuzinas leidyklų, kurios atsisakė išleisti romano vertimą. Sunkus darbas ir atkaklumas nenuėjo veltui – 1954 metais skaitytojus pasiekia romanas „Crosses“, knyga išleista „Lietuvių dienų“ leidykloje, nes leidėjas Antanas Skirius patikėjo autoriais. Knyga išleista kietais viršeliais su dailininko S. Makarevičius iliustracijomis. 1954 metais „Drauge” publikuotame straipsnyje Jurgis Gliauda rašo: „Tai stambus įvykis mūsų literatūros propagavimo srity; ne eilinis, vertas didelio dėmesio.“ J. Gliauda pabrėžia, kad knygos pasirodymas yra leidėjo ir vertėjo atkaklaus darbo vaisius, įvertindamas, „labiau kvalifikuoto vertėjo, kaip M. S. Stark, su jo dviejų tų kalbų žinojimu, vargu ar berastume.“

Šis romanas ir jo vertimas į anglų kalbą prisidėjo prie lietuvių literatūros populiarinimo užsienyje ir tapo svarbiu liudijimu apie lietuvių rašytojo atkaklumą ir norą pasiekti pasaulį savo kūryba. „Kryžiai“ – istorinis dokumentas apie lietuvių gyvenimą bei vertybes, kurios yra svarbios ir šiandien.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Vaiva Balickienė, 2025 m.