Įdomaus eksponato skiltyje pasakojame apie išeivių rašytojos, visuomenės ir kultūros veikėjos Kotrynos Grigaitytės (1910–2008) vėduoklę. Ją poetei 1966 m. padovanojo rašytoja Nelė Mazalaitė. Šias dvi kūrėjas siejo ne tik profesiniai interesai, bet ir moteriškos, kolegiškos draugystės saitai. Pažintis, užsimezgusi dar studijų Vytauto Didžiojo universitete metais, truko visą gyvenimą. 1949 m. pasitraukusios iš Vokietijos, K. Grigaitytė ir N. Mazalaitė apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke. Abi talentingos rašytojos priklausė Lietuvių rašytojų draugijos valdybai, dalyvaudavo įvairiuose kultūriniuose renginiuose, buvo literatūrinių premijų komisijų narės, mokytojavo Lituanistinėse gimnazijose.
N. Mazalaitė sveikindama bičiulę įteikė jai įstabią dovaną: sukūrė eilėraštį ir ant trapios popierinės vėduoklės užrašė:
„Sušvito pro vėduoklę akys
Ir kaip gėlė ir kaip liepsna
Jos meilę gal vienam tesakė
Mums liko nemari daina.
Diena negęsta nė audroje,
Veidu prie žemės krisdama
Sapnai gegužio, sapnai rudens
Jie visada jauni gyvens
Pargamente – širdyje
Bet visuomet liks paslaptis
Kodėl
Keista mana širdis“
Šiose eilutėse „užkoduoti“, grakščiai supinti K. Grigaitytės knygų pavadinimai. Eilėraštis – reveransas subtiliai draugės kūrybai. Vėduoklės simbolis pasirinktas taip pat neatsitiktinai: senovės Japonijoje merginos vėduoklės pagalba bendraudavo su jas dominančiais jaunuoliais – grakštūs merginų riešų mostai reiškė tam tikrus ženklus. Tokia buvo ir K. Grigaitytės poezija: paslaptingų ir artyn kviečiančių akių pro vėduoklę kalba.
Pasakodami apie elegantišką vėduoklę, prisimename K. Grigaitytės 110-ąsias gimimo metines. Suvalkijos dukra gimė Būdežerių kaime, Vilkaviškio apskrityje. Augo inteligentų šeimoje – tėtis Petras Grigaitis dirbo Vilkaviškio notaro sekretoriumi, mama Jonieška Kudirkaitė-Grigaitienė (Vinco Kudirkos sesuo) rūpinosi namais ir ūkio reikalais, išleido į mokslus visas penkias Grigaičių atžalas. Vidurinį išsilavinimą K. Grigaitytė įgijo Vilkaviškio ir Kauno „Aušros“ gimnazijose, vėliau, 1934–1936 m., mokslus tęsė Vytauto Didžiojo universitete, studijavo filologiją. Pirmąjį eilėraštį būsimoji poetė sukūrė dar pradinėje mokykloje: „Kartą įsispoksojusi į pavasario mėnesieną, kitą dieną buvau apimta kažkokio nerimo. Pamokos metu parašiau eilėraštį apie mėnesieną ir skraidantį angelą, kuris sapnus dalina“. Oficialaus literatūrinio debiuto dar teko palūkėti – periodikoje K. Grigaitytės eilės pradėtos spausdinti 1928 m. Įdomu tai, jog Vilkaviškio gimnaziją baigė gausus būrys vėliau garsiais rašytojais tapusių kūrėjų: Venancijus Ališas, Antanas Vaičiulaitis, Petronėle Orintaitė, Salomėja Nėris, Kazys Bradūnas, Julija Švabaitė ir kiti.
Pirmąją knygą – eilėraščių rinkinį „Akys pro vėduoklę“ K. Grigaitytė išleido vos baigusi universitetą – 1937 m. Ši poezijos rinktinė sulaukė palankių kritikų įvertinimų – jie žavėjosi jaunatviška, žaisminga, dainuojamosios tautosakos bruožų turinčia poezija, eilėraščiuose perteikiamomis moderniomis feministinėmis idėjomis. Be debiutinės eilėraščių rinktinės K. Grigaitytė išleido dar šešias poezijos knygas: „Paslaptis“ (1950), „Širdis pergamente“ (1956), „Rudens sapnai“ (1963), „Trapus vakaras“ (1968), „Marių vėjui skambant“ (1980), „Tylos dovana“ (1983). Parašė ir prozos kūrinių: novelių rinkinį „Veidu prie žemės“ (1962), romaną „Auksinukai“ (1996).
Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Arūnė Urbanavičiūtė