Tęsiame pažintį su naujai iš Australijos gautu Vinco Mykolaičio-Putino ir jo sesers Magdalenos Mykolaitytės-Slavėnienės archyvu.
Ypatingai vertingų eksponatų grupė yra V. Mykolaičio-Putino laiškai Slavėnų  šeimai  į Australiją. Šis susirašinėjimas buvo išties ypatingas. 1944 m. Mykolaitytei pasitraukus į Vakarus, susirašinėjimą pavyko užmegzti tik 1957 m. Seseriai, jos vyrui Juozui, o kartais ir atskirai dukterėčiai Rasai Putinas parašė apie keturiasdešimt laiškų, susirašinėjo iki mirties – iki 1967 m. 
Mykolaitis Slavėnams rašė daug ir apie viską: buitį, kasdienybę, ligas, apie savo kūrybą, leidybą, literatūros vakarus, apie tėviškę, artimuosius.
Siuntoje gavome 31 V. Mykolaičio-Putino laišką. Ši epistolika jau nėra paslaptis, kadangi M. Slavėnienės rūpesčiu 39 laiškai 1971 m. buvo sudėti į knygelę, pavadintą „Putino laiškai Australijon“, išspausdintą Sidnėjuje 500 egzempliorių tiražu. Žinoma, Lietuvoje šis leidinėlis yra bibliografinė retenybė, bet vis tik laiškai publikuoti. Tačiau pirmasis V. Mykolaičio-Putino laiškas, rašytas 1947 m. gruodžio 11 d., į šią knygelę nepakliuvo. Rašytojas karo metais su Magdalena išsiskyrė: jis išvažiavo gyventi į žmonos tėviškę, tad vėliau labai jaudinosi, kur dingo jų šeimos jaunylė. Šį laišką Vincas, kaip suprantama, bandė per kažką persiųsti į Vokietiją, sužinojęs, jog ten esanti jo sesuo, bet tikslaus adreso nežinojo. Laiškas adresatę pasiekė po aštuonių klajonės mėnesių.  Tuo metu ji buvo Šeinfeldo DP stovykloje Vokietijoje. Laiško turinys gan įdomus. Putinas iš vienos pusės džiaugiasi atradęs seserį, iš antros – laiške skamba raginimas grįžti į Lietuvą. „Miela sese, aš tam ir rašau šį laišką, kad noriu paraginti Tave kuo greičiausiai pasinaudoti dabar teikiamomis grįžimo lengvatomis ir vykti atgal. Su Tavo menka sveikata Tu ilgai tenai neištversi. <...> Lietuvoj dabar brangus kiekvienas inteligentas. <...> Nebijok, nieko bloga Tau neatsitiks. Tu nesi kokia nusikaltėlė. Gyvensi, kaip gyvenam mes visi – bendru likimu su savo tauta ir visuomene.“  Žinoma, tarp šio laiško žodžių, kuriame ir pats Putinas kaip ir „giriasi“ savo „laimingu“ gyvenimu, yra kitokių užuominų. „Rojaus, žinoma, Tau nesiūlome. Tenka išgyventi visokių momentų, bet neklausyk ir paskalų. Gyvenimo mes nepasuksime. Jis eina ir eis stumiamas didesnių jėgų...“ Brolis žada priimti Magdaleną gyventi į savo namus, surasti gerą darbą, vasaromis kartu atostogauti. Niekas dabar nežino tų aplinkybių, kuriomis V. Mykolaitis-Putinas rašė šį laišką.
Visi V. Mykolaičio laiškai rašyti ranka, mėlynu rašalu.

Vinco Mykolaičio-Putino ir jo sesers archyvas iš Australijos. I dalis >>
Vinco Mykolaičio-Putino ir jo sesers archyvas iš Australijos. II dalis >>

Parengė Aldona Ruseckaitė