Maironio muziejuje, Petro Cvirkos archyviniame rinkinyje, saugomi prieš keletą metų atrasti rašytojo Petro Cvirkos rankraščiai. Tai vieni pirmųjų jauno autoriaus literatūrinių bandymų – scenos vaizdeliai „Iš Sibiro“ ir „Bajoro žentas“. Parašyti dailia, vos ne kaligrafiška rašysena liniuotuose sąsiuvinio lapuose, nuo laiko jau gerokai pageltusiuose ir aptrupėjusiuose.
Šiuos unikalius eksponatus stažuotės JAV metu Išeivių literatūros skyriaus vedėja V. Paplauskienė gavo iš dramaturgo K. Ostrausko, kuris  sakė aptikęs juos pas Amerikos lietuvių senosios kartos kultūrininką,  bibliografą Kazį Baltramaitį. Pastarasis gavęs iš Amerikos lietuvių laikraščio „Vienybė“ redaktoriaus Juozo O. Širvydo.
Kaip žinia, būsimasis prozininkas plunksną miklino poezijos žanre. Pirmoji jo knyga buvo ne prozos, o eilėraščių rinkinėlis „Pirmosios mišios“ (1928). Maždaug tuo pačiu metu (apie 1924–1929 m.) P. Cvirka bandė jėgas ir dramoje. To meto periodikoje buvo išspausdinti keturi scenos vaizdeliai. Vienas iš jų – „Baudžiava nebegrįš“ – Kaune, Katalikų blaivybės draugijos žurnale „Sargyba“; kiti trys – „Aukso apyrankis“, „Stebuklai“, ir „Pievų gėlė“ – Amerikos lietuvių laikraštyje „Vienybė“.
Pasirodo, P. Cvirka, tuomet dar Vilkijos progimnazijos auklėtinis, buvo išsiuntęs „Vienybės“ redaktoriui J. O. Širvydui dar du scenos vaizdelius, kurie taip ir liko redaktoriaus stalčiuje, matyt, dėl nepakankamo meninio lygio, nes ant „Bajoro žento“ rankraščio yra J. O. Širvydo užrašas pieštuku: „Perskaičiau Geg. 20, 1926. Silpnas dalykėlis. J. O. Š.“ Šis užrašas atskleidžia ir apytikrę kūrinėlių parašymo datą, nes autoriaus jie nėra datuoti.
Šie šeši scenos vaizdeliai yra vieninteliai P. Cvirkos „pasibandymai“ dramos žanre, nors teatru domėjosi ir yra ne kartą užsiminęs apie ketinimą rašyti veikalus teatrui, žadėjęs inscenizuoti „Frank Kruką“… Kas žino, gal ir būtų tuos ketinimus įvykdęs, jei ne tragiškai ankstyvas išėjimas.
Vaizdelį „Iš Sibiro“ K. Ostrauskas yra publikavęs „Metmenyse“ (1985 m., nr. 50). „Bajoro žentas“ tebėra nespausdintas.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Alvyra Brazaitienė