Prozininkas, poetas Stasys Būdavas gimė 1908 metų kovo 18 dieną Papilėje, Akmenės rajone. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, kurioje buvo susibūrusi aktyvių gimnazistų bendruomenė. Jaunas kūrėjas bendravo ne tik su savo gimnazijos bendraminčiais, jis susirašinėjo su Biržų „Saulės“ gimnazijos mokiniu Bernardu Brazdžioniu, taip pat pradedančiu savo kūrybos kelią. Užsimezgusi menininkų draugystė truko ilgai: studijuojant Kaune, pasitraukus į Vakarus, emigravus į Jungtines Amerikos Valstijas.

Apie Stasio Būdavo studijas kunigų seminarijoje liudija prisiminimai: išlikęs rankraštis ir bičiulio B. Brazdžionio straipsnis.

Asmeniškai B. Brazdžionis ir S. Būdavas susipažino 1929 metų rudenį B. Brazdžioniui įstojus į Kauno universitetą, o S. Būdavui mokantis Kauno kunigų seminarijoje. Poetas Bernardas Brazdžionis 1966 metais „Draugo“ kultūriniame priede publikuotame straipsnyje „Į dangaus vieškelius pasukus“ prisimena, kad S. Būdavas gimnazijoje buvo patekęs į literatūrinio gyvenimo sūkurį, dalyvaudavo moderniuose literatūriniuose vakaruose. Gimnazistų veiklą  B. Brazdžionis lygino su  futuristais keturvėjininkais. Toliau straipsnyje pasakoja:  „Ir kunigų seminarijoj Būdavas nemetė modernizuoto, kapoto, ekstravagantiško (tada apskritai madoje) stiliaus, ne vienam rimtam profesoriui keldamas abejonių dėl suderinimo su dvasininko luomu, kuriam jaunasis rašytojas rengėsi. Tačiau suprantamas ir užstojamas paties rektoriaus Maironio, Būdavas priėjo prie šventimų, tapdamas paskutiniuoju Kauno Kunigų seminarijos mohikanu – rašytoju. <...> Ir Būdavui kunigystė, atrodė, buvo ne profesija, ne amatas, kaip ne vienam jo konfratrui, ir ne priedas, kaip balta išeiginė koloratka. Kunigas jis buvo su ja, kunigas be jos.“

Maironio lietuvių literatūros muziejuje yra saugomas Stasio Būdavo rankraštis „Maironis ir jaunieji“, kuriame rašo: „...rektoriaudamas Kauno kunigų Seminarijoj, pirmųjų kursų auklėtiniams pats dėstė visuotinę literatūrą. Šiam reikalui jis parašė net specialų vadovėlį. Tuo būdu jis artimiau susidurdavo ir su jaunąja karta. Savo nuomonę ir aptarimus jis ypač vertino ir reikalaudavo, kad klierikai pamoką atsakinėtų pažodžiui – taip, kaip jo vadovėly parašyta. Ypač budrų dėmesį Maironis kreipė į atsakinėtojo stilių: netaisyklingus ir nesklandžius posakius jis uoliai taisydavo ir tokias vietas auklėtiniui liepdavo čia pat pakartoti. Tų pamokų metu Maironis išsikalbėdavo ir pašalinėmis temomis. Su ypatingu vertinimu jis pabrėždavo klasikinę kūrinių formą ir svarų moralinį turinį.“ S. Būdavas prisimena, kad jaunuosius rašytojus Maironis skatindavo, materialiai paremdavo nors ir tikėjo, kad turintys talentą „nepražus ir prasiverš“. Prisimena S. Būdavas ir literatūrinius susibūrimus: „Kauno kunigų seminarijoje Maironio laikais buvo literatų ratelis, į kurį būrėsi literatūra susidomėję auklėtiniai. Tokiam rateliui Maironis pritardavo. Jo gimimo ir vardinių sukaktį – spalių 20, Šv. Jono Kantiečio dieną – auklėtiniai visuomet pagerbdavo iškilmingu susirinkimu, kur dalyvaudavo pats Rektorius, profesūra ir kai kas iš pašalinių. Ta proga minimo ratelio nariai paskaitydavo savo kūrybos. Šitais jaunųjų pasirodymais, kaip tekdavo nugirsti, Maironis būdavo patenkintas.” Straipsnį apie Maironį ir jaunuosius kūrėjus Stasys Būdavas baigia taip: „...tiek vyresnieji, tiek ir patys jaunieji kunigai rašytojai, kuriems teko išeiti Maironio vedamą Seminariją, apie Jį turi šviesų ir neužgęstamą atsiminimą.“

Kraštotyrininkas Leopoldas Rozga straipsnyje „Papilė širdyse ir likimuose: Rašytojo likimo vieškeliai“ apie Stasio Būdavo kūrybos ir kunigystės pradžią rašė: „Rinkdamasis dvasininko kelią, judrus, anuomet madingo kapoto ritmo eilėraščius kuriantis žemaitis solidiems profesoriams kėlė rimtų abejonių. Nuo dvasininko profesijos tuomet jau buvo „atsijoti“ labai produktyvūs ir garsūs jauni poetai M. Linkevičius, K. Zupka, kai kurie dėstytojai suabejojo ir S. Būdavu – ar tinkamas jis kunigystei, ar nepalūš susidūręs su gyvenimo išbandymais? Spėjama, kad S. Būdavą užtarė pats Maironis, galbūt jau tuomet įžvelgęs jaunuolio talentą ir neeilinį darbštumą bei dvasininko pašaukimą.“


Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Vaiva Balickienė