Bernardo Brazdžionio rinkinyje saugoma jo paties rinktinės „Poezijos pilnatis“ iliustracijų spaudos klišės. Tiesa, ne visos. Skirtingų iliustracijų knygoje yra trylika, muziejuje saugomos keturios cinko klišės, priklijuotos ant medinių kaladėlių, išteptos juodais spaustuviniais dažais. Jos sukurtos skyrių „Kunigaikščių miestas“, „Šaukiu aš tautą“, „Šiaurės pašvaistė“, „Didžioji kryžkelė“ tituliniams puslapiams.
Klišė – metalinė (dažniausiai cinko ar vario), medinė, linoleumo ar kitos medžiagos iškiliaspaudė forma, kurioje išgraviruota arba specialiu tirpalu išėsdinta iliustracija ar tekstas. Jos būna kelių rūšių. Štrichinės – iliustracijoms su vienodu visų elementų sodrumu (brėžiniams, raižiniams, piešiniams plunksnele) spausdinti,  ir toninės – iliustracijoms su nevienodo sodrumo elementais (fotografijoms, akvarelėms) spausdinti.
Visų pirma dailininkas sukuria piešinį. Vėliau pagal jį metalo plokštelę raižo plienine adata, ėsdina specialiu tirpalu vieną arba kelis kartus. Nuo to priklauso linijų intensyvumas. Taip plokštelėje sukuria linijinį piešinį. Tuomet gautą atvaizdą tepa dažais ir ant drėgno popieriaus spaudžia atspaudą.
Ši grafikos rūšis yra ypatinga tuo, kad sukūrus spaudos klišę, identišką atvaizdą galima išgauti daugybę kartų. Dėl spaudos klišių ilgaamžiškumo, knygų iliustravimas šia technika yra gana populiarus. 
Klišių autorius ir visos eilėraščių rinktinės „Poezijos pilnatis“, išleistos 1970 metais Los Andžele, iliustruotojas Alfonsas Docius (1916–1973) – žymus išeivijos dailininkas, grafikas, kurdamas iliustracijas šiai knygai, intensyviai susirašinėjo su Brazdžioniu, ne kartą siuntė eskizų variantus iliustracijoms.
1969-ųjų liepos 28 d. A. Docius rašė: „Šios savaitės pabaigoje išsiųsiu Jums registruotą siuntą dvi knygas – be tekstų, su kruopščiai išbraižytais trimis ar keturiais eskizais viršeliui, 2–3 aplankus ir, jei laikrodis bus man palankus, 6 eskizus skyrių įvadams. <...> Iš Aug. Kuolio gavau „Per pasaulį keliauja žmogus“, „Svetimus kalnus“ ir „Didžiąją kryžkelę“, o „Vidurdienio sodus“ pats turiu. Skaitau, gėriuosi ir kartais užsimirštu, kad reikia piešti.“ Kiek vėliau, 1969 m. rugpjūčio 18–19 d., siuntė kitų skyrių iliustracijų eskizus: „Siunčiu jums galutinę redakciją „Baltųjų dienų“, „Amžino žydo“, „Krintančių žvaigždžių“, „Šaukiu aš tautą“ ir „Kunigaikščių miesto“. Taip pat dvi versijas eskizo „Viešpaties žingsniai“. <...> Dabar gulsiu ant „ženklų ir stebuklų“ revizijos ir po to, pagal dalykų eilę grįšiu „Prie sudužusio laivo“. Pamažėle gal pasiseks dakeliauti ir iki paskutiniųjų.“ 1969 m. spalio 28 d. knygos dailininkas atsiuntė viršelių ir futliaro eskizus: „Šiandieną atskira, paprasta (ne oro pašto) siunta išsiunčiau Jums peržvelgti. Ant futliaro nurisavojau nugarėlės kompoziciją ir užklijavau vieną iš trijų aplankui ir futliarui eskizo variantą.“
1970-ųjų pradžioje Los Andžele išleista eilėraščių rinktinė „Poezijos pilnatis“ apima daugiau kaip 40 metų Bern. Brazdžionio kūrybos laikotarpį. Dailininkas džiaugėsi galimybe iliustruoti šią knygą ir taip prisidėti prie jos išleidimo. 1970 m. balandžio 21 d. laiške rašė: „Viskas atrodo taip kaip įsivaizdavau ir panašiai kaip buvo planuota. Kad pilnatis šiek tiek išsilies auksu spausdinant tą numačiau. <...> teko skaityti „Draugo“ kultūriniame priede porą straipsnių su palankiais atsiliepimais apie knygą. Tikėkit, malonu. Labai malonu, kad man buvo duota galimybė šį tą dadurti prie tos didelės lietuviškos žodinės kūrybos.“

Parengė Bern. Brazdžionio rinkinio skyriaus muziejininkė Viktorija Lincevičiūtė