Balio Sruogos ir Vandos Daugirdaitės artima draugystė prasidėjo 1919 metų rudenį Kaune, abiem besidarbuojant „Lietuvos“ laikraščio redakcijoje. Sruoga – redakcijos skyriaus vedėjas, Daugirdaitė – Spaudos biuro laikraščių apžvalgininkė ir vertėja. Jųdviejų bendravimas tęsėsi ir studijų Vokietijoje metais. Baigęs Miuncheno universitetą, Sruoga skubėjo į tėvynę – Būgiuose, netoli Viekšnių, savo tėvo sodyboje, jo laukė Daugirdaitė (prieš pusmetį jau buvo sutarta tuoktis). Abu svarstė, kur atlikti šias svarbias apeigas. Jaunoji pora norėjo, kad juos be jokių iškilmių sutuoktų Juozas Tumas-Vaižgantas. Pasipriešino nuotakos tėvas Kazimieras Daugirdas, prašydamas, kad nors kuklios vestuvės vyktų Būgiuose. 1924 m. kovo 22 dieną Viekšnių bažnyčioje porą sutuokė klebonas Juozas Novickis. Daugirdaitė prisimena, kad į Viekšnius juos vežė rogėmis, pakinkytomis netoliese esančio Santeklių dvaro arkliais. Oras buvo vėsus, bet saulėtas, kartkartėmis snigo. Garsusis dvaro vežėjas Mateušas sakė, kad tai geras ženklas – bus jaunieji turtingi. Svečių buvo nedaug: jaunikio broliai Adolfas ir Kazimieras, atvežę gražių gėlių ir po saldainių dėžę, bičiulis Albinas Rimka, nuotakos motinos draugė Ona Bagnickaitė bei pusseserės Sofija ir Marija Laucevičiūtės.
Po šventės šeima iš karto apsigyveno Klaipėdoje, kurioje Sruogos laukė sutartas darbas „Klaipėdos žinių“ redakcijoje. Turto nusivežė „po lagaminą su knygomis, kiek baltinių, drabužių, skolos...“
Netrukus Sruoga gavo piktą Vaižganto laišką, Daugirdaitės-Sruogienės žodžiais, žaibais ir perkūnais svaidantį: kaip tau ne gėda, Sruoga, gyventi be šliūbo, juk žinai, kad aš mielai judu palaiminčiau. Vietoje atsakymo kanauninkui buvo nusiųstas sutuoktuvių liudijimo nuorašas. Vėliau, visiems susitikus, buvo daug gardaus juoko.