Vienas svarbiausių ir įdomiausių muziejininkų darbų – naujų eksponatų kaupimas, jų tyrinėjimas. Šiandien pristatome vieną pirmųjų šiais metais patekusių į muziejaus fondus – rankų darbo šachmatus iš dramaturgo Raimundo Samulevičiaus ir jo mamos, tautodailininkės Stasės Samulevičienės namų.

Šįmet sukanka 40 metų nuo talentingo kūrėjo mirties. Jo ankstyva žūtis išliko itin mįslinga. R. Samulevičius buvo neva atsitiktinai nušautas vieninteliu šūviu KGB pulkininko bute. Anksčiau armijoje tarnavęs ir apie ginklus nusimanyti turėjęs pulkininko žentas V. Bacevičius vėliau teisme aiškino neatskyręs tikro ginklo nuo žaislinio. Gal tuometiniam saugumui užkliuvo rašytojo ryšiai su užsieniu, gal nepatiko kokie pasisakymai? Atsakymo niekas nežinojo tada, nėra aišku už ką R. Samulevičius buvo nušautas ir dabar.

Name liko gyventi motina S. Samulevičienė, mielų pūkuotukų meistrė ir knygelių vaikams, kurių herojais tie pūkuotukai tapdavo, autorė („Broliai nykštukai“, „Padaužiukai atostogauja“ ir kt.). Dramaturgas buvo labai artimas su savo mama, apie jų glaudų ryšį, vienas kito supratimą ir palaikymą pasakojo ne vienas amžininkas.

Manoma, kad literatės, žurnalistės D. Marcinkevičienės muziejui įteikti šachmatai yra rašytojo dėdės, vieno talentingiausių XX a. pr. lietuvių dailininko  A. Samuolio rankų darbo. Nors vargu, ar R. Samulevičius būtų galėjęs prisiminti savo dėdę, kuris mirė Šveicarijoje, kai sūnėnui tebuvo penkeri, jis visada žavėjosi šio darbais. Namus puošė A. Samuolio tapytos drobės. Pusę savo gyvenimo R. Samulevičius rinko apie jį medžiagą, kurią ketino sudėti į dėdės atminimui skirtą knygą „Baltoji obelis“. Šio darbo iki galo pabaigti jis nespėjo, tą padarė mama S. Samulevičienė. Knyga buvo išspausdinta jau po sūnaus žūties. Gal vienas iš tų dėdę ir jo talentą primenančių dalykų buvo šie stropiai jo paties rankomis išdrožinėti šachmatai? Ne kartą liesti, čiupinėti, juodųjų figūrėlių briaunos jau nutrintos, galbūt savyje jie tebesaugo Samulevičių namų šilumą, tų namų jaukumą. Atiduota ir kartu buvusi kieto popieriaus lenta. Ačiū Samulevičių šeimos augintinei G. Malinauskaitei ir D. Marcinkevičienei už patikėtą muziejui turtą, ne tik unikalius šachmatus, bet ir 2007 m. D. Marcinkevičienės išleistą knygelę su atsiminimais apie talentingą Samulevičių šeimą „Buvo mylimi – teliks neužmiršti“ bei keletą nuotraukų.

Parengė muziejininkė Jurgita Davidavičiūtė