Pagrindiniu išeivijos lietuvių uždaviniu buvo tautinės kultūros bei gimtosios kalbos išsaugojimas. Tam, glausdamiesi svečiose šalyse, intelektualai pasitelkė lietuviškų knygų ir spaudos leidybą, turėjusią „pasakyti pasauliui tai, ko negali pasakyt gimtajame krašte pasilikę broliai ir seserys, ir įtikinti galinguosius, kad <...> atėmimas mūsų laisvės yra pati didžiausia šito šimtmečio gėda“. Šie rašytojo, leidėjo, vertėjo Stepo Zobarsko žodžiai apibūdina didįjį jo darbą Lietuvai – 1961 m. Niujorke įsteigtą, analogo neturinčią, lietuvių literatūros kūrinių vertimų į anglų kalbą leidyklą „Manyland Books“. Per du dešimtmečius išleista apie keturiasdešimt lietuvių rašytojų kūrinių: prozos, poezijos, knygų pasakojančių apie Lietuvos istoriją, kultūrą, tautosaką. Pirmoji „Manyland Books“ publikuota knyga buvo Vinco Kudirkos „Lietuvos tiltų atsiminimai“, vėliau pasirodė lietuvių literatūros klasikų: Vaižganto, Antano Vaičiulaičio, Igno Šeiniaus kūrinių vertimai.
Minėdami 110-ąsias Stepo Zobarsko gimimo metines, Įdomaus eksponato skiltyje pristatome jo parengtą ir išleistą literatūros antologiją „The Lithuanian Short Story: 50 years“ (1977), kurioje skelbtos lietuvių autorių: Vaižganto, Antano Vienuolio, Vinco Krėvės, Antano Škėmos, Algirdo Landsbergio, Mariaus Katiliškio, Juozo Apučio ir kt. novelės. Antologijoje randame ne tik šių rašytojų kūrybą, bet ir pasakojimą apie unikalias lietuviškos prozos formavimosi sąlygas – pradedant Rusijos imperijos įvestu spaudos draudimu ir baigiant sovietinės okupacijos cenzūra. Taip, per pasakojimą apie literatūros raidą, atskleidžiamas ir istorinis Lietuvos likimas.
Stepas Zobarskas gimė 1911 m. sausio 30 d. Pamaleišyje (dab. Anykščių r.). Mokslų kelią pradėjo Netikiškių bei Duokiškio pradžios mokyklose, lankė Rokiškio gimnaziją. Aukštąjį išsilavinimą S. Zobarskas įgijo Prancūzijoje – 1936–1939 m. Paryžiaus aukštojoje socialinių mokslų mokykloje studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. 1944 m. su žmona Matilda ir dukrele Nijole pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. kalbų studijas tęsė Heidelbergo, 1947–1952 m. – Niujorko universitetuose.
Žinomu rašytoju S. Zobarskas tapo dar tarpukariu. Pirmieji jo prozos kūriniai išspausdinti 1928 m. „Pavasario“ žurnale. O jau 1934 m. išleistos net trys rašytojo knygos: eilėraščių rinktinė „Mano tėviškėj“, pasakos „Gerasis aitvaras“ ir „Ganyklų vaikai“. Netrukus pasirodė ir novelės suaugusiesiems „Moters stiprybė“ (1938) bei „Arti žemės“ (1943). Greta kūrybos nuolatos dirbta ir rengiant spaudos leidinius – S. Zobarskas rašė almanachui „Varpai“, moksleivių žurnalui „Šviesos keliai“, dirbo „Trimito“ redakcijoje. Vėlesniais metais teko būti laikraščių „Kūno kultūra ir sveikata“ bei „Žiburėlis“ redaktoriumi. Darbas Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje subrandino 1943 m. kartu su kitais literatais parengtą pradžios vadovėlį „Aušrelė“. Po priverstinio persikėlimo į Vokietiją 1944 m. literatūrinę veiklą jis tęsė išeivijoje – perspausdino kelias dar Lietuvoje išleistas knygas, parašė ir išleido pasakas vaikams „Riestaūsio sūnus“ ir „Gandras ir gandrytė“ (abi 1947). Nuo pat Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos atkūrimo 1946 m. įsitraukė į šios organizacijos veiklą, ėjo iždininko pareigas.
1947 m. S. Zobarskas persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Iš pradžių apsistojo Waterbury mieste, vėliau persikraustė į Niujorką. 1951–1954 m. buvo literatūros žurnalo „Gabija“ redaktoriumi, 1954 m., lietuvių spaudos atgavimo 50-mečiui paminėti, kartu su Jonu Aisčiu parengė „Gabijos“ literatūros metraštį. 1955–1956 m. dirbo „Eglutės“ žurnalo redaktoriumi. Amerikoje rašytojas užsiėmė ir visuomenine veikla: 1949–1952 m. buvo amerikiečių jaunimo įstaigos – Committee for the Care of European Children – patarėjas, nuo 1948 m. JAV Lietuvių rašytojų draugijos valdybos, revizijos ir knygų leidybos komisijų narys.
Mirė eidamas 73-uosius metus, 1984-ųjų birželio 9 dieną, Niujorke.
Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Arūnė Urbanavičiūtė