Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaryta paroda „Laiškai žmonėms ir apie žmones“, kurioje tarp kitų epistoliarinio žanro eksponatų pavyzdžių lankytojai gali pamatyti ir Ievos Simonaitytės laiškus, adresuotus Stasiui Anglickiui. Rašytoja atsiskleidžia kaip itin reikli kūrėja. 1937 m. rašytojas Stasys Anglickis rengė spaudai žemaičių poetų ir prozininkų antologiją „Žemaičiai“. Šalia Vydūno ir kitų autorių turėjo būti išspausdinta ir I. Simonaitytės autobiografija bei kūrinys ar jo fragmentas.  Rašytoja iš pradžių norėjo publikuoti novelę „Pikčiurnienė“, tačiau persigalvojo ir atkakliai laiškuose S. Anglickiui reikalavo pakeisti kūrinius.
Štai keli pavyzdžiai:
 
„Klaipėda, 1937 m. balandžio 4 d.
Gerbiamas!
Gavau laišką, dėkui. Bet kodėl delsiate? Tuojau skambinkite ir atšaukite „Pikčiurnienę“. O jeigu jau surinkta, tai tegul pakas palieka stovėti. Prie progos jis bus sunaudojamas. Bet almanachui neduodu. Nėra užtenkamai paruoštas spaudai. Rytoj atsiunčiu pažadėtą kitą rankraštį. Ir prašau kuo veikiausiai grąžinti „P.“ rankraštį.“
 
***
„Gerbiamasis!
Man labai įdomu, kaip toli almanachas. Aš turiu būtinai pakeisti savo duotą novelę „Pikčiurnienė“ į kitą dalykėlį. Galiu tuojau pasiųsti tamstai ištrauką iš naujojo romano „Vilius Karalius“. „V. K.“ skaitė įvairūs žmonės ir pastebėjo, kad tai būsiąs, jei ne geresnis, tai bent toks pat kaip ir „Šimoniai“. Iš jau parašyto iki šiol, duosiu geriausiąją ištrauką „Grėtė“. Pakeitimas naudingesnis almanachui tuomi, kad jam duodamas visiškai naujas dalykas. „Pikčiurnienė“ jau buvo laikraščiuose atspausdinta. Prašau dalyką sutvarkyti ir man netrukus grąžinti „Pikčiurnienę“. Jos reikia mano novelių rinkiniui. Ji vis dėlto dar ir taisytina.
Linkiu viso geriausio!
Eva Simonaitytė
Man rodos, kad pas Jus daugiau dar mano dalykėlių guli. Malonėkite grąžinti visa ką.“
 
„Žemaičių“ antologijos sudarytojas, be abejo, atsižvelgė į I. Simonaitytės nuomonę.
Po daugelio metų D. Kaunas savo knygoje „Klaipėdiškė. Susitikimų ir pokalbių su Ieva Simonaityte užrašai“ (Vilnius, 1997 m.) rašė:
„Buvau pasiėmęs 1938 m. išėjusią žemaičių rašytojų prozos ir poezijos antologiją „Žemaičiai“. Ne per seniausiai ją buvau užtikęs antikvariate ir nusipirkęs. Mačiau, kad Rašytoja su malonumu antologiją pervertė. „Žemaičiuose“ buvo išspausdinta jos autobiografija, ištrauka „Grėtė“ iš dar nebaigto romano „Vilius Karalius“, ant kreidinio popieriaus – labai puikus autorės portretas.
– Anglickio darbas, – sklaidė knygos lapus I. Simonaitytė.
– Jis buvo sumanytojas ir uoliausias rengėjas. <...>
I. Simonaitytė gana įdėmiai ir ilgai apžiūrinėjo savo portretą:
– Žinai, kaip jis atsirado?
Ne, purtau galvą. Iš kur man žinoti.
– Nuotrauka padaryta 1937 m. sausio 23 d. Tą dieną aš švenčiau savo keturiasdešimtmetį. Gaila, kad neišliko pačios nuotraukos. Ar dailiai atrodžiau?
Patvirtinau, kad tikrai dailiai. Tačiau ne dailiau, kaip šiandien. Rašytoja juokiasi iš mano negudraus atsakymo.“

 

Parengė kuratorė Deimantė Cibulskienė