1944 m. Lietuvos rašytojų draugija subyrėjo, nes dalis rašytojų, nelaukdami, kol bus okupuota visa Lietuva, atsidūrė išeivijoje, kiti liko Tėvynėje. 1945 m. aneksuotoje Lietuvoje  per I-ąjį rašytojų suvažiavimą buvo įsteigta Lietuvos TSR tarybinių rašytojų sąjunga. Kaune liko tik jos filialas, kuriam iš pradžių vadovavo poetas Vacys Reimeris, vėliau rašytojas ir vertėjas Karolis Vairas-Račkauskas. Prie filialo veikė ir jaunųjų rašytojų būrelis. Penktojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštajame dešimtmetyje represavus ir ištrėmus kauniečius rašytojus Antaną Miškinį, Viktorą Katilių, Edvardą Viskantą, Kazį Jankauską, Valį Drazdauską, Juozą Žlabį-Žengę ir kitus, o Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei mirus, Kauno filialas buvo panaikintas. Kai kurie rašytojai išsikėlė į Vilnių, 1963 m. į sostinę pasuko ir Ieva Simonaitytė, Kaune liko tik vyresniosios kartos prozininkas ir dramaturgas Juozas Grušas.

 1967 m. Kaune įsteigtas žurnalas „Nemunas“; aplink jį susibūrę gabiausieji kauniečiai literatai kartu su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Drilinga pradėjo rūpintis panašaus filialo atkūrimu. Tuo metu Kaune veikė tik jaunųjų rašytojų būrelis. Paprastai į Rašytojų sąjungą priimdavo tik tuomet, kai literatas išleisdavo dvi brandžias knygas. Norint paspartinti naujos struktūros formavimąsi, kai kuriems autoriams buvo padaryta išimtis, jie priimti į Rašytojų sąjungą, nors buvo išleidę tik po vieną knygą. Pagal tuo metu galiojančius TSRS Rašytojų sąjungos įstatus skyriui įsteigti reikėjo Lietuvos RS Valdybos nutarimo. RS Valdyba, kurios pirmininkas buvo Alfonsas Bieliauskas, pritarė Kauno skyriaus įkūrimui, bet įstatuose nebuvo numatyta, kiek jame turėtų būti narių. Kaune 1971 m. gyveno 12 Rašytojų sąjungos narių, tad buvo nutarta, kad tiek ir gana. Taip prieš penkiasdešimt metų buvo atkurtas Kauno skyrius. Jį sudarė šie nariai: Elena Chackelskytė (1882–1973), Valys Drazdauskas (1906–1981), Antanas Drilinga, Juozas Grušas (1901–1986), Robertas Keturakis, Alpas Liepsnonis-Kukanka (1910–1989), Juozas Marcinkevičius (1946–2019), Vytautas Martinkus, Algimantas Mikuta, Raimundas Samulevičius (1937–1981), Edvardas Viskanta (1902–2002), Aleksandras Žirgulys (1909–1986). Pirmuoju Kauno skyriaus atsakinguoju sekretoriumi išrinktas A. Drilinga, nuo 1974 m. juo tapo Vytautas Martinkus.

Apmaudu, kad, apžiūrėjusi visų šių rašytojų fondus, aptikta tik viena nuotrauka, daryta Skyriaus steigimo metu. Eksponatas saugomas Alpo Liepsnonio fonde. Tikriausiai po skyriaus įsteigimo dalis kauniečių rašytojų, miesto valdžios atstovų ir svečių iš Vilniaus nuėjo nusifotografuoti prie Salomėjos Nėries antkapinio paminklo, tuo metu stovėjusio prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus (tuomet – Valstybinio istorijos muziejaus). Nuotraukoje matome: Antaną Drilingą, Janiną Narkevičiūtę, Alfonsą Bieliauską, Raimundą Samulevičių, Juozą Grušą, A. Umbrasą, Algimantą Baltakį, Vytautą Martinkų, Juozą Požėrą, Juozą Jaruševičių, Juozą Marcinkevičių, Alpą Liepsnonį, Valį Drazdauską, Algimantą Mikutą, Aleksandrą Žirgulį, Petrą Palilionį...

     Parengė muziejininkė Gražina Venslovienė