1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos demokratinė valstybė. Tačiau 1920 spalio 7 d. lenkų legionai užgrobė Vilnių ir Lietuva netenka sostinės. Laikinąja sostine tampa Kaunas, kuriame koncentruojasi politinis, visuomeninis ir kultūrinis gyvenimas. Kuriantis įvairioms organizacijoms, daugėja inteligentų, atsigauna lietuvių literatūra, suklesti įvairūs žanrai.
Suklestėjus literatūrai, Lietuvoje pradėtos teikti literatūrinės premijos. Valstybinė literatūros premija (5 tūkst. litų) įsteigta 1935 m. Pirmąja 1936 m. Valstybine literatūros premija apdovanota rašytoja Ieva Simonaitytė už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“. 1937 m. – J. Aistis už eilėraščių rinkinį „Užgesę chimeros akys“, 1938 m. – svarbiausia literatūrine premija įvertinta S. Nėries lyrika „Diemedžiu žydėsiu“, 1939 m. – B. Brazdžionio eilėraščių rinkinys „Kunigaikščių miestas“.
Premijos įteikimo šventė įvyko Vilniaus universiteto didžiojoje salėje 1940 m. kovo 4-ąją, Šv. Kazimiero dieną. Lietuvos valstybinės operos solistė Alodija Dičiūtė-Trečiokienė dainavo Konrado Kavecko dainą „Per pasaulį keliauja žmogus“ ir „Jei gyvenimas sapnas“.
Bernardui Brazdžioniui buvo išmokėta 5000 litų premija. Apdovanojimo ceremonijos metu komisijos pirmininkas profesorius M. Biržiška įteikė premijuotos knygos „Kunigaikščių miestas“ oda įrištą egzempliorių. Išskirtiniame knygos egzemplioriuje įklijuotas apdovanojimo raštas su komisijos narių parašais: „Komisija 1939 metų lietuvių literatūrai premijuoti, peržiūrėjusi ir apsvarsčiusi tais metais išleistus grožinės lietuvių literatūros veikalus, paskutiniame savo posėdyje 1940 m. vasario 3 d. konstatavo, kad Bernardo Brazdžionio poezijos knyga „Kunigaikščių miestas“ nauja ir sugestyvia forma nuoširdžiai išreikšdama mistinius žmogaus dvasios troškimus ir didžiuosius visos tautos patriotinius pergyvenimus, geriausiai atitinka Vyriausybės įsteigtai literatūros premijai skirti taisyklių  2 ir 3 paragrafus, ir nutarė pateikti ją lietuvių literatūros 1939 metų premijai.“ Pasirašė Švietimo ministerijos atstovas Kazimieras Masiliūnas (Švietimo viceministras), VDU atstovai V. Mykolaitis-Putinas, M. Biržiška, J. Ambrazevičius ir Lietuvos rašytojų draugijos atstovas K. Korsakas.
Iškilmėse B. Brazdžionis pasakė: „Sunkesnėse valandose, rodos, nė vienas veikalas nėra gimęs. Bet, broliai rašytojai, – istorijos knyga atversta ir balta kaip sniegas... Mes žinome, kokiose sąlygose gyveno ir kūrė Strazdelis, Kudirka, Maironis; mes patys pergyvenom Didžiojo karo ir Nepriklausomybės kovų dienas, tautos sąžinė mums liepė nepadėt plunksnos iš rankų ir šiandien. Žodis prikėlė Lietuvą. Kūrybos žodis ją turi įprasmint ir puošt, einančią amžinuoju laisvės keliu.“
 
 

Parengė B. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė