Povilas Gaučys (1901–1991) – vertėjas, diplomatas, visuomenės veikėjas. Istorinėje fotografijoje matome jį (antras iš dešinės) drauge su rašytojais P. Andriušiu, B. Brazdžioniu, S. Santvaru ir J. Brazaičiu. Nuotrauka daryta 1947 m. rugsėjo 30–31 dienomis, antrojo Lietuvių žurnalistų sąjungos suvažiavimo metu Vokietijos mieste Šveinfurte. Renginio metu iškilmingai buvo paminėtas Sąjungos įkūrimo 25-metis, garbės nariais išrinkti K. Grinius, Vydūnas, prof. M. Biržiška ir prelatas M. Krupavičius. P. Gaučys, drauge su V. Trumpa, J. Kardeliu, D. Peniku, J. Cicinu, J. Būtėnu, H. Blazu ir S. Urbonu priimtas į naująją valdybą, kurios pirmininku tapo A. Merkelis. „Lietuvių žurnalistų sąjungos tikslai buvo šie – kelti periodinės spaudos plunksnos darbuotojų solidarumą, draugiškumą ir profesinę etiką, paisant politinių, tikybinių arba pasaulėžiūros įsitikinimų, ginti bei rūpintis jų moraliais, materialiniais interesais ir teisine būkle, rūpintis spaudos tobulumu, kad ji būtų doros, kultūros ir žmonių gerovės rėmėja ir plėtėja, atstovauti Lietuvos spaudai“.

1944–1949 m. Vokietijoje spaudos darbe dalyvavo apie du šimtus žurnalistų, didelė jų dalis – rašytojai, kurie rašė aktualius publicistinius straipsnius literatūros ir kultūros temomis bei spausdino savo kūrybą. 1946 m. ėjo 197 periodiniai leidiniai, spausdinti įvairiomis priemonėmis. Stovyklose buvo išleisti pirmieji literatūriniai almanachai, atsiminimų knygos, metraščiai, kalendoriai ir vadovėliai.

P. Gaučys spaudoje pradėjo bendradarbiauti 1921 m., rašė politiniais, visuomeniniais, kultūros klausimais ,,Švietimo darbe“, ,,Kultūros žiniose“, ,,Naujojoje Romuvoje“, ,,Margutyje“, ,,Aiduose“, Argentinos bei Brazilijos spaudoje, ,,Lietuvių enciklopedijoje“. 1949 m. pradžioje, prieš emigruojant į JAV, trumpam tapo „Aidų“ leidėju. Jausdamas pareigą susisteminti, suregistruoti gausioje periodikoje skelbtus straipsnius, jis parengė ir išleido 1970–1979 m. spaudos bibliografiją. Tai itin daug kruopštumo ir laiko pareikalavęs darbas, iki šiol padedantis surasti išeivijos spaudoje išbarstytus straipsnius.

P. Gaučys buvo išskirtinė asmenybė: poliglotas, mokėjęs dešimt kalbų, todėl išeivijoje buvo laikomas vienu žymiausių vertėjų. Vertė prozą, dramas, poeziją, daugiausia Vakarų Europos ir Antikos kūrinius. Parengė šešias žymiausių šiuolaikinių Vakarų poetų kūrybos antologijas, praturtino lietuvių kalbą egzotiška Lotynų Amerikos kūryba. Parašė atsiminimų knygą ,,Tarp dviejų pasaulių“, parengė vadovėlių, redagavo ,,Lietuvių katalikų bažnyčios kronikos“ II t.

1927–1929 m. P. Gaučys ėjo Lietuvos vicekonsulo Daugpilyje, 1930–1935 m. – konsulo Buenos Airėse ir Lietuvos pasiuntinybės sekretoriaus Lotynų Amerikoje pareigas, 1935–1938 m. dirbo konsulu San Paule. 1938 m. vyriausybės buvo sugrąžintas, iki 1940 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijos spaudos skyriuje. Tais pačiais metais išvyko į Vokietiją ir devynerius metus buvo Tremtinių bendruomenės vadovybėje. Nuo 1951 m. ėjo Lietuvių rašytojų valdybos vicepirmininko, nuo 1952 – JAV lietuvių bendruomenės Čikagos apygardos pirmininko pareigas. Jo rūpesčiu lietuviams pastatyta mokyklų Latvijoje ir Pietų Amerikoje.

Ši nuotrauka primena mums vieną P. Gaučio gyvenimo etapą ir yra tylus liudijimas –  įrodymas, kad ir svetimoje žemėje išeiviai rašytojai brangino ir puoselėjo lietuvišką žodį.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Marija Kaškonienė