Retas kuris rašytojas ant savo vizitinės kortelės yra užsirašęs, jog jis yra menininkas, poetas ar prozininkas. Be rašymo kūrėjai paprastai turi dar ir kitą profesiją, kurią ir akcentuoja vizitinėse kortelėse. Tarnyboje tokių kortelių prireikia dažniau, todėl nenuostabu, kad užrašoma pagrindinė menininko profesija: pedagogas, gydytojas, advokatas, aktorius ir t. t. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyve saugoma poeto Adomo Lasto (1887–1961) vizitinė kortelė – santūri, balto popieriaus, o nurodyta informacija apie advokato veiklą tikriausiai daug ką nustebins, nes retas kas žino, jog „Adomo Juodojo“ slapyvardžiu pasirašinėjęs poetas buvo teisininkas. Teisę A. Lastas studijavo Maskvos universitete 1908–1911 m. Deja, studijų ten nebaigė, nes už anticarinę veiklą buvo pašalintas iš universiteto ir ištremtas iš Maskvos. Tarnavo Rusijos armijoje ir dalyvavo I pasauliniame kare, buvo sužeistas. 1918 m. grįžęs į Lietuvą keletą metų mokytojavo Marijampolės realinėje gimnazijoje. Teisės studijas vis tik baigė, bet ne Maskvoje, o jau nepriklausomoje Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universitete 1924 m. Tais pačiais metais, poetui pradėjus advokato karjerą Žemės banke Kaune, buvo atspausdinta ir ši vizitinė kortelė.

Pažymėjime, kuris A. Lastui išduotas jau sovietmečiu, 1941 m. gegužės 29d., rašoma, kad „Dr. Adomas, Prano sūnus, Lastas tikrai yra TSRS Žemės Ūkio Banko Lietuvos Respublikos Kontoros vyresn. jusriskonsultas“. Įdomu tai, kad 1960 m. gruodžio 31 d. A. Lastui išduotame bibliotekos skaitytojo biliete jo profesija nurodoma jau ne „advokatas“, bet „rašytojas“. Išėjęs į pensiją, teisininko karjerą baigė, o kūrybai ištikimas liko iki pat gyvenimo pabaigos.

Parengė Maironio lietuvių literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė