Lenkų kalba parašyta Maironio poema „Nuo Birutės kalno“ („Z nad Biruty“) buvo išleista 1904 m. Brukline (JAV). 1924-aisiais antroji poemos laida pasirodė Lietuvoje ir tik 1982 m. šis kūrinys buvo išspausdintas lietuvių kalba Amerikoje.
B. Brazdžionio rinkinyje saugomas vertingas eksponatas – rašytojo Fausto Kiršos rankraštis – Maironio poemos „Nuo Birutės kalno“ vertimas į lietuvių kalbą. Rankraščio lapai susegti į tvarkingą pilką segtuvą. Tai tarsi rankraštinė knyga, turinti titulinį puslapį su pavadinimu ir dvidešimt septynis rankraštinius lapus. Paskutinio puslapio pabaigoje nurodyta vertimo data ir vieta – „1950.VI.15 d. / So. Boston. (Pietų Bostonas) / Faustas Kirša“.
Sudėtinga buvo nedidelės, tačiau reikšmingos Maironio knygos leidyba lietuvių kalba...
1949 m. ir Bernardas Brazdžionis, ir F. Kirša persikėlė gyventi į JAV, abu įsikūrė Bostone. Brazdžionis, parūpinęs Maironio poemos „Z nad Biruty“ trečiąjį, 1926 m. leidimą, įkalbėjo F. Kiršą išversti poemą į lietuvių kalbą, planuodamas ją publikuoti Maironio poemų tome. 1950 m. birželio 15 d. laiške Bern. Brazdžioniui F. Kirša pasidžiaugė:  „Aš pats netikėjau, kad įveiksiu paties pasiūlytą Maironies „Z nad Biruty“ lietuviškai atskleisti. Bet pasitaikė atliekamo laiko. Kol sirginėju ir nedirbu įmonėje, tai paskubėjau ir padariau.“
Tačiau Brazdžionio sudarytame ir redaguotame tome „Pavasario balsai. Lyrika“, išleistame  Romoje 1952 m., F. Kiršos išversta poema publikuota nebuvo.
Po gero dešimtmečio, 1961 m. spalio 5-ąją, Brazdžionis Kiršai rašė: „... jei „Liet. Dienų“ žurnalas Jus pasiekė, matote, kad pasinaudojau Jūsų verstos Maironio poemos fragmentu. Ačiū tariu post factum. Ir galvoju, kad dabar būt proga išleisti visą poemą. Nors ją esu prašęs išversti Maironio poemų tomui, bet manau, kad nebūsite prieš, jei poema „Nuo Birutės kalno“ būt 100 metų sukakties proga išleista atskirai. Tuo tarpu dar neturiu mecenato. <...> Jei susirastų didesnis mecenatas, ieškočiau ir dailininko, kuris padarytų keletą iliustracijų.“
Ilgai ieškota rėmėjų Maironio knygos leidimui. Praėjus net 8 metams po vertėjo F. Kiršos mirties, poema buvo išleista:  Bern. Brazdžionis parašė knygai „Pagynos žodį“ („Pabaigos žodį“), surado rėmėjų ir 1982 m. „Lietuvių dienų“ spaustuvėje surinko tekstą. Knygą iliustravo honoraro atsisakiusios dailininkės Ados Korsakaitės-Sutkuvienės iliustracijomis. Ir šiandieną aktualiai skamba B. Brazdžionio „Pagynos žodžio“ mintys:
„Mielas skaitytojau, ar neatrodo, kad ir mūsų išeivijoje ateina tas laikas, kada jos dainiui, kaip ir ano XIX a. gale Maironiui, tada dar trisdešimties metų jaunam kunigui Jonui Maculevičiui, su skaudama širdimi reiks rašyti poemą ne savo gimtąja kalba, kad „užmiršusiam“ (ar nebemokančiam) lietuviškai lietuviui primintų jo (išeivio) garbingą lietuvišką kilmę, jo tėvų ir protėvių kalbą ir jos vertę lingvistikos mokslui? <...> Ta dingstimi ir Maironio poemos, parašytos lenkiškai ir dabar išverstos į lietuvių kalbą, išleidimas įgauna neabejotiną prasmę. Į šios dienos lietuvį inteligentą išeivį dar galima prabilti lietuviškai, dar supranta lietuviškai ir jo sūnus bei duktė. Bet... šios poemos pasirodymas gal ir būtų atsargus priminimas: kol dar nevėlu.
Kol dar nevėlu, kol dar „gyvas“ dainiaus Maironio vardas, kol dar suprantamas jo poetinis žodis, kol dar pasiekia skaitytojo ausį dainiaus poetinės misijos šaukimas.
Žinoma, šaukiantis į arbitrus Maironį, tiktų ir „Raseinių Magdės“ anatema pakartoti dėl mišrių vedybų, bet tai jau kita kalba ir kita, taip pat skaudi, tema.
O dabar kartu su Celina, dainuojančia „dainą tremtinio kelionės“, skaitytoją kviečiame:
„Ne kruvinai kovai,
Bet garbei ir šlovei
Už Vytauto tautą iš seno.
Už kalbą senelių
Ir gryną, ir žvalią,
Kaip aidas šventasis Libano!“
Leidykla „Lietuvių dienos“ Maironio poemą „Nuo Birutės kalno“ atskira knyga išleido minint Maironio 50-ąsias mirties metines. 

Parengė B. Brazdžionio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė