1924 m. J. Grušas atvyksta į Kauną ir pradeda studijuoti Lietuvos universitete. Literatūrinio darbo pradžią J. Grušas vertina labai kritiškai, prisimena, jog pirmąjį apsakymą sugalvojo 1926 m. tėviškėje raitas jodinėdamas po laukus, o kiti pasipylė kaip iš gausybės rago: „...įsitikinau, kad kažkuo galiu patraukti skaitytoją. O tas kažkas – tai intriguojanti fabula, kuri vėliau ir padėjo, ir pakenkė. Rašiau apsakymus, galvodamas apie gerą intrigą, ryškų įvykį: laikraščiai ir žurnalai mielai spausdino, primityvesnio skonio skaitytojai gyrė, o aš dirbau paviršutiniškai, skubotai ir nedariau jokios pažangos”.                  
Jau antrais studijų metais spaudoje pasirodo J. Grušo literatūrinės kritikos straipsnių, recenzijų, o 1928 m. jis ryžtasi debiutuoti apsakymų rinkiniu „Ponia Bertulienė“. „Vairo“ bendrovės išleistoje knygelėje sudėta dešimt novelių, kurias ano meto recenzentai sutiko gana palankiai, o pats jų autorius apie šį įvykį vėliau rašė: „Žinoma, džiaugiaus sulaukęs pirmosios knygos, net ne tiek, kiek pirmojo apsakymo pasiekimu; jau buvau peraugęs savo to meto kūrybą, aiškiai mačiau, kad novelės nelabai geros. Pirmosios kartos nuo žagrės literatui, išaugusiam po šiaudiniu stogu ir prie medinio šaukšto, ne iš karto suvokiamas žmogiškosios būties sudėtingumas, ne iš karto suprantamos skonių ir stilių plonybės“.
Pirmasis rinkinį recenzavo profesorius Vincas Mykolaitis-Putinas, savo mokinį pristatydamas skaitytojams. „Nepaprastai džiaugiaus, sulaukęs tokios recenzijos, nors ir supratau, kad globėjiškai nutylimi novelių trūkumai. Profesorius pažymėjo, kad surinktos į vieną knygą, jos daro geresnį įspūdį, negu atskirai paimtos, bet visiškai teigiamai įvertino tik vieną „Žuvėdrų kerštą“, jau literatūrine forma perteikiantį siužetą“, – pripažino pirmos knygelės autorius. Iš tiesų V. M. Putinas pagyrė jauno literato pasakojimo ir vaizdavimo būdą, fantazijos įvairumą. Kartu profesorius apčiuopė ir savo studento Achilo kulną. Jis nurodė, kad daugelis novelių išaugusios iš „tam tikrų tezių”, kad „jo vaizduojamos situacijos dažnai yra netikros, o išrišimas nelogiškas”. Anot Grušo, „Balys Sruoga rado priimtina tik novelę „Aleksiuko piršlybos“, kurią perskaitė pasikvietęs mane į studentų literatų pobūvį“.
Grušas visą gyvenimą kritikos straipsnius skaitė su dideliu dėmesiu ir visada su džiaugsminga nuostaba priimdavo kritikų pastebėtas savo veikalų  teigiamas savybes, kurių pats nesitikėjo...
Iki mūsų dienų išliko pirmoji Juozo Grušo knygelė „Ponia Bertulienė“ su autoriaus pastabomis ir korektūromis paraštėse. Pakeisti kai kurių novelių pavadinimai, perrašyti ištisi epizodai. Ypač atidžiai taisytas Balio Sruogos pripažintos „priimtina“ novelės „Aleksiuko piršlybos“ tekstas...
 

Parengė J. Grušo memorialinio muziejaus muziejininkė Gileta Banytė