Muziejaus Senųjų knygų rinkinyje tarp kitų vertingų eksponatų saugomas Juozapo Arnulfo Giedraičio parengtas ir 1816 m. išleistas Naujasis Testamentas. Tai pirmasis Naujojo Testamento vertimas ir leidimas lietuvių kalba Didžiojoje Lietuvoje, skirtas katalikams. Knygos antraštiniame lape atspausta: „Naujas Istatimas Jezaus Christaus Wieszpaties musu lietuwiszku leżuwiu iszgulditas par Jozapa Arnulpa kunigaykszti Giedrayti wiskupa Żiemayciu, żenklinika s. Stanislowo. Iszsspaustas pas kunigus Missionorius Vilniuje 1816.“ Knygos antraštė pateikia duomenų ir apie jos parengėją: Žemaičių vyskupas, apdovanotas karaliaus Stanislovo Augusto Šv. Stanislovo kryžiaus ordinu. J. A. Giedraitis buvo kilęs iš senos ir garbingos kunigaikščių Giedraičių giminės, kurios atstovai ne kartą vadovavo Žemaičių vyskupijai. J. A. Giedraitis Žemaičių vyskupu buvo nuo 1802 m. iki 1838 m., vėliau, 1850 m. jį pakeis pirmas valstietiškos kilmės Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Jiedu pagrįstai laikomi pagrindiniais XIX a. žemaičių tautinio kultūrinio sąjūdžio vadovais. J. A. Giedraitis bendravo su lietuvių rašytojais, ypač su Dionizu Poška, kurio padedamas išvertė italų poeto T. Tasso dramos „Aminta“ prologą. Istoriografiniame veikale „Žemaičių vyskupystė“ M. Valančius ne kartą geru žodžiu mini vyskupą J. A. Giedraitį – 1831 m. sukilimo rėmimą, prie parapijų ir bažnyčių vyskupo įsteigtas mokyklėles valstiečių vaikams, jo pastangas sutvarkyti bažnytinių dokumentų pildymą: „Liepė klebonams dailiai vesti knygas pakrikštytųjų, moteris vedusiųjų ir mirusiųjų. Klebonus, nenorinčius tame dalyke kaip vien reikiant klausyti, privertė, kad užmokėtų po 15 rublių sidabru į špitoles rokitų. Ciesoriui Aleksandrui I liepiant, patalpino konsitorijoj gerus rašytojus.“

Senųjų knygų rinkinyje saugomi keli J. A. Giedraičio „Naujo įstatymo“ egzemplioriai. Vienas jų įrištas į rudos odos viršelius, puoštus ornamentiniais įspaudais ir Rusijos biblijos draugijos antspaudu, kurios nariu nuo 1813 m. buvo vyskupas J. A. Giedraitis. Paterburge veikusi Rusijos biblijos draugija prisidėjo prie J. A. Giedraičio „Naujo Įstatymo“ išleidimo 1816 m. Knygos pradžioje yra dvi prakalbos lotynų ir lenkų kalbomis, jose pabrėžiama, kad šalyje, kur liaudyje visuotinai paplitusi lietuvių kalba, J. A. Giedraitis jaučiąs pareigą išversti į šią kalbą Naująjį Testamentą. Jo vertimas lietuvių kalba išėjo vakarų aukštaičių šnekta ir turėjo reikšmės bendrinės lietuvių kalbos formavimuisi.

Muziejininkė Audronė Gedutienė