Dramaturgo Juozo Grušo namuose-muziejuje gausu įvairiausių tapybos, akvarelės, grafikos darbų, eskizų ir užbaigtų paveikslų, tačiau vienas paslaptingiausių meno kūrinių – 1932 metais kurtas Liudo Truikio scenografijos eskizas, kurio kilmės iki galo nežinome. Ilgą laiką šis scenografo darbas kabėjo muziejuje, vadinamajame Pulcherijos kambaryje, virš J. Grušo žmonos lovos. Lankytojus, tik įėjusius į Grušų memorialinius kambarius, pasitikdavo būtent šis paveikslas, kabantis priešais duris. Dabar šį įdomų eksponatą galite pamatyti Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejuje, L. Truikiui skirtoje specialioje parodoje.

Muziejaus lankytojai, pamatę šį paveikslą, dažnai užduoda vieną klausimą: kas jame pavaizduota. Iš tiesų atsakyti į šį klausimą nėra lengva, nes scenografijos eskizas itin tamsus. Detalės pieštos raudonais ir melsvais dažais ant juodo pagrindo, sudarytas menkai apšviestos erdvės įspūdis. Paveikslo šonuose matyti dvi tamsios, ornamentuotos kolonos, centre – degantis žibintas ir, matyt, raudonas sostas. Nors tai tik eskizas, iš jo galime pajusti erdvės atmosferą ir suvokti, kokio apšvietimo siekė L. Truikys. Paveikslas bevardis, tačiau kartu su M. K. Čiurlionio muziejaus darbuotojais buvo išsiaiškinta, kad šis darbas buvo skirtas nepastatytam spektakliui „Eglė, žalčių karalienė“, kurį turėjo rodyti Šiauliuose. Taip spėjama, nes eskizo viršuje, kairiajame kampe, nupiešti trys žalčiai, galbūt nurodantys į atitinkamą kūrinį.

Liudas Truikys ir Juozas Grušas – amžininkai, tarp menininko ir rašytojo, dirbusių teatro scenoje, tėra kelių metų skirtumas. J. Grušo namuose sukaupta meno kolekcija išskirtinė, nes pats dramaturgas nieko nepirko, viskas dovanota tam tikromis progomis. Todėl didėlė tikimybė, kad pats dailininkas L. Truikys ir padovanojo savo darbą J. Grušui. Tuo metu ką tik pradėjęs kurti erdves Lietuvos scenose scenografas jau išsiskyrė savo individualumu. Kaip rašo parodos „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“ kuratorė Radvilė Racėnaitė, Liudo Truikio „įvairiais laikotarpiais kurtuose scenovaizdžiuose kūrybiškai remiamasi senosios Egipto civilizacijos, japonų, arabų, Viduramžių krikščioniškosios Europos ir lietuvių liaudies meno idėjų stilizacija“. Nėra iki galo aišku, kas buvo šio numanomo spektaklio autorius ir ar tikrai šis spektaklis turėjo pasirodyti Šiauliuose. Tačiau žinome, kad L. Truikys 1931–1932 m. kūrė dramos spektaklių dekoracijas ir kostiumus Valstybės teatro skyriuje Šiauliuose, o ten panašiu metu dažnai lankėsi ir jaunasis rašytojas Juozas Grušas.

Džiugu, kad vienas pirmųjų įspūdingo menininko Liudo Truikio kūrinių atrado vietą būtent Grušų namuose. Čia šis scenografijos eskizas puikiai įsikomponuoja šalia taip pat tamsa alsuojančio Gražinos Didelytės oforto, vaizduojančio J. Grušą kaip savo dramų veikėją. Laukiame, kol šis paslapčių kupinas eksponatas grįš į savo vietą ir vėl papuoš Grušų namus.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus vyresnioji muziejininkė Beata Starodubova, 2024 m.