Poetė Ona Miciūtė (1909–1973) gimė Panomarų bendrabučio ūkio darbuotojo Stasio Miciaus gausioje šeimoje, gyvenusioje Filaretų gatvėje, Užupyje. Praūžus Pirmajam pasauliniam karui, šeima vertėsi itin sunkiai, todėl O. Miciūtė buvo atiduota į lietuvių vaikų prieglaudą Antakalnyje. Filaretų gatvėje, bendrabučio kieme stovėjusiame mediniame namelyje, gimė ir pirmoji O. Miciūtės knyga „Žiburiai pelkėse“ (1938). Joje pateikiama poetinė Vilniaus krašto gyventojų charakteristika. Iš nukentėjusių nuo karo lietuvių vaikų namų lentiniais Vilniaus šaligatviais į mokyklas šlepsintis jaunimas, nuolatinis maisto ir būtiniausių dalykų trūkumas – dažni poetiniai pirmojo eilėraščių rinkinio motyvai. Baigus pradžios mokyklą, iš prigimties gabiai ir stropiai O. Miciūtei atsirado galimybė mokytis Vytauto Didžiojo gimnazijoje (1923–1932 m.). Paskirta Vilniaus lietuvių komiteto stipendija leido studijuoti Stepono Batoro universitete, kur pasirinko polonistikos, bibliografijos ir lituanistikos studijų programas. Nuo pirmų studijų metų aktyviai įsijungė į studentų kultūrinį gyvenimą: dalyvavo Vilniaus lietuvių meno ir literatūros draugijos ir Dramos sekcijos veikloje, ilgą laiką buvo Vilniaus studenčių sekcijos pirmininkė (A. Lapinskienė, Vilniaus kultūrinis gyvenimas: moterų indėlis, 1900–1945. Vilnius, 2005, p. 143–151).

Apie 1938 m. baltarusių poetas Maksimas Tankas (1912–1995) supažindino O. Miciūtę su visuomenės veikėju, publicistu ir literatūros istoriku Janka Šutovičiumi (1904–1974). Ši pažintis poetei buvo lemtinga, pakreipusi jos gyvenimą tam tikra linkme. Maironio lietuvių literatūros muziejaus O. Miciūtės rinkinyje saugoma 1938 m. nuotrauka atspindi draugystės pradžią. Platesnis J. Šutovičiaus ir O. Miciūtės bendro gyvenimo aptarimas leidžia geriau suprasti poetės likimą.

Gardino apskrityje gimęs J. Šutovičius Vilniuje baigė baltarusių gimnaziją, o 1934 m. Stepono Batoro universiteto Teisės fakultetą. Įsitraukė į literatūrinę veiklą, buvo aktyvus publicistas. Reiškėsi kaip visuomenininkas ir kultūros darbuotojas (leido ir redagavo žurnalus „Шлях Моладзі“ ir „Калоссе“). Palaikė plačius ryšius su baltarusių poetais ir rašytojais. J. Šutovičiui 20 a. ketvirtasis dešimtmetis buvo ypač produktyvus. Kilus Antrajam pasauliniam karui, sukūrė šeimą su O. Miciūte, kuri tapo jo bendražyge ir ištikima palydove. Imlią kalboms O. Miciūtę vyras paskatino domėtis baltarusių literatūra, atvėrė jos horizontus. Poetė greitai išmoko baltarusių kalbą ir ne tik sėkmingai vertė M. Tanko ir kitų baltarusių poetų eiles, bet net kai ką pradėjo kurti baltarusių kalba. Baltarusiškai parašė pjesę vaikams „Stebuklinga smuikininkė“ ir eiliuotą dramą „Bausmė už šimtą metų“. Žinoma, kad baltarusiškai rašė ir poemą „Slucko audėjos“. (Vytautas Žeimantas, Maksimas Tankas ir prieškario Vilniaus lietuviai, Bernardinai.lt »» )

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse J. Šutovičiaus redaguojami žurnalai uždaryti. 1944 m. paskirtas vadovauti Vilniaus baltarusių muziejui. Tačiau lapkritį NKVD areštuotas ir nuteistas 15 metų kalėti, ištremiant į Unžlagą (Gorkio, dabar Nižnij Novgorodo sr.), vėliau – į Pesčianlagą (Karaganda, Kazachija). Represavus vyrą, O. Miciūtė pašalinta iš Rašytojų sąjungos pagal primestą formuluotę „pačiai prašant“, priversta palikti darbą Lietuvių kalbos ir literatūros institute, nors buvo parengusi mokslinį darbą „Simono Daukanto rankraštinis palikimas“. 1951-11-17 tarybinių lietuvių rašytojų sąvadui parengtoje autobiografijoje priversta įrašyti sakinį apie atsiribojimą nuo vyro, pakeičiant jo vardą ir pavardę į Ivanas Šutovas. Iš lagerio Janka Šutovičius paleistas 1954 m.

O. Miciūtė visą laiką laukė lageryje kalinčio J. Šutovičiaus. Jam grįžus, abu tyliai gyveno Vilniuje, paremdami vienas kitą. Poetei sunkiai pasiligojus, J. Šutovičius ja nuoširdžiai rūpinosi. O. Miciūtė palaidota 1973 m. vasarį Antakalnio kapinėse. Po metų įkandin išėjusio J. Šutovičiaus, kaip buvusio politinio kalinio, neduota leidimo palaidoti šalia žmonos. Amžinojo poilsio atgulė nuošaliose Pavilnio kapinaitėse.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkas Jonas Jonušas