Prancūziškai rašęs lietuvių kilmės poetas Oskaras Milašius (pranc. Oscar Vladislas de Lubicz Milosz) niekada nepamiršo gimtojo Čerėjos dvaro (buv. LDK, dab. Baltarusija), gražios gamtos, romantiškos aplinkos, vaikystės išgyvenimų. Čia gyvendamas ir susidomėjo Lietuvos istorija, lietuvių folkloru: pasakomis, dainomis, legendomis. Vėliau lietuvių liaudies pasakas savaip interpretavo, kalbą sukonkretino, pritaikė išsilavinusiam skaitytojui. Panašiai prancūzų folklorą perkūrė Šarlis Pero  pranc. Charles Perrault), „Mėlynbarzdžio“, „Raudonkepuraitės“, „Batuoto katino“, „Motušės žąsies pasakų“ ir kitų visiems žinomų pasakų autorius. MLLM archyve saugoma O. Milašiaus pasakų knyga prancūzų kalba „Contes lithuaniens de ma Mère L'oye“ („Mano motušės lietuviškos pasakos“), išleista Paryžiuje 1933 m. Ji dedikuota Lietuvos respublikos prezidentui Antanui Smetonai: „A la Excellence Monsieur A. Smetona Prėsident de la République de Lithuanie respectueux hommage de Milosz-Milašius“ („Jo ekscelencijai Lietuvos respublikos prezidentui A. Smetonai su pagarba Milosz-Milašius“). Su Lietuvos prezidentu A. Smetona rašytoją siejo diplomatinė veikla. 1920 m. O. Milašius buvo paskirtas Lietuvos valstybės pasiuntiniu Prancūzijoje. 1920 m. birželio 21 d. pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, kad Prancūzija De Facto pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę.
Prezidentui dedikuota pasakų knyga iliustruota dailininko Adomo Galdiko grafikos darbais. Knygoje spausdinama trylika pasakų: „Auksaplaukis ir žvaigžduolė“, „Sigutė“, „Žaliabarzdis“, „Rupūžė“, „Princesė“, „Gyvačių karalienė“ ir kt.
 

Parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė