1930 m. fotografijoje įamžintas kunigas, rašytojas, poetas, pedagogas, visuomenės veikėjas Stasys (Stasius) Būdavas (1908–1966) prie istoriko, švietėjo, tautinio atgimimo veikėjo Simono Daukanto (1793–1864) paminklo Papilėje.

Papilė garsi tuo, kad čia paskutinius gyvenimo metus pas kleboną Ignotą Vaišvilą praleido S. Daukantas, kuris 1864 m. pabaigoje Papilėje mirė ir yra palaidotas. Taip pat šis miestelis yra S. Būdavo gimtinė. Būdavų šeima gyveno Papilės Nepriklausomybės gatvėje, 30-uoju numeriu pažymėtame name. Būsimasis rašytojas mokėsi Papilės pradinėje mokykloje. Vėliau gyveno Šiauliuose, Kaune. Prieš pasitraukdamas į Vakarus, 1944 metų vasarą S. Būdavas paskutinį kartą atvažiavo į Papilę, aplankė artimuosius, tėvų ir S. Daukanto kapus.

Pirmasis sumanymas įamžinti S. Daukanto atminimą gimė XX a. pradžioje. 1910 m. „Vilties“ redakcijoje dirbęs rašytojas, spaudos darbuotojas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas šiam tikslui ragino rinkti lėšas. Netrukus Vilniaus kredito banke buvo atidaryta sąskaita lėšoms paminklo statybai rinkti, bet Pirmojo pasaulinio karo metu surinkti pinigai pražuvo. Iniciatyva įamžinti S. Daukanto atminimą atgijo tarpukariu. 1923 m. gruodį dienraštis „Lietuva“ paskelbė S. Daukanto knygyno-skaityklos Papilėje atsišaukimą, kuriame rašoma: „Lietuvių tauta privalo pastatyti Simonui Daukantui monumentalų paminklą, kuris būtų simboliu tautos vienybės, žilos senovės gerbimo ir tuo pačiu primintų mums Simoną Daukantą ir mūsų gilios praeities istoriją“. 1924 m. pradžioje Šiaulių apskrities savivaldybė planavo statyti paminklą Šiauliuose. Tuo tikslu 1924 m. apskrities savivaldybė sąmatos projekte numatė 7 000 Lt. Šiaulių apskrities planus pristabdė Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamento sprendimas iš apskrities biudžeto projekto išbraukti lėšas S. Daukanto įamžinimui. 1924 m. vasarą kilo dar viena visuomeninė iniciatyva. Tų metų vasarą Šiauliuose vyko pradinių mokyklų mokytojų pedagoginiai kursai, kurių vedėjui Antanui Vokietaičiui pasiūlius, pasitarę kursų lektoriai ir klausytojai nusprendė imtis iniciatyvos sutvarkyti S. Daukanto kapą ir pastatyti jam paminklą. Netrukus paminklo statymu greta visuomenės veikėjų Papilėje, Šiaulių apskrities tarybos ir mokytojų ėmė rūpintis ir Kaune sudarytas komitetas „Statykime Daukantui paminklą“, kurio pirmininku tapo literatūros istorikas, profesorius Mykolas Biržiška. Kai paminklo S. Daukantui statymo iniciatyvą perėmė M. Biržiškos vadovaujamas komitetas, monumento statymo vieta iš Šiaulių persikėlė į Papilę. 1924 m. lapkričio 28 d. oficioze „Lietuva“ buvo paskelbtas šio komiteto kreipimasis į visuomenę, raginantis statyti paminklą S. Daukantui, visuomenė prašyta aukomis paremti šį sumanymą. Iki 1929 m. buvo surinkta 28 000 Lt.

1928 m. kovą skulptorius Vincas Grybas (1890–1941) sulaukė prašymo parengti paminklo projektą. Kol komiteto nariai svarstė paminklo vietos parinkimą, medžiagą ir kita, V. Grybas ėmėsi pirmųjų projektavimo darbų. Skulptorius suvokė, koks ryškus S. Daukanto paliktas pėdsakas Lietuvos žemėje, tautos sąmonėje, todėl daug laiko praleido gilindamasis į S. Daukanto kūrybinį palikimą, asmenybės bei fizinio portreto pažinimą. Prieš pradėdamas lipdyti portretinį atvaizdą, skulptorius nuvažiavo į Papilę susitikti su žmonėmis, kurie dar prisiminė S. Daukanto veido bruožus, aprangą, šukuoseną, laikyseną.

Projektą V. Grybas parengė tų pačių metų rudenį. Nors komitetui šis projektas patiko, dėl lėšų stokos buvo atmestas – pageidauta kuklesnio paminklo. 1929 m. skulptorius parengė naują projektą. 1930 m. kovo mėn. komitetas „Statykime Daukantui paminklą“ patvirtino galutinį eskizą. Nuo 1930 m. pavasario vyko paminklo projekto derinimas įvairiose instancijose, jis baigtas 1930 m. birželio 2 d.

Kai buvo baigti skulptūros lipdymo darbai, iškart pradėta rūpintis jos liejimu. Rugpjūčio mėn. V. Grybas išvyko į Berlyną, kur jam pačiam prižiūrint buvo nukopijuota S. Daukanto statulos forma ir išlieta bronzinė skulptūra. Iš Berlyno traukiniu per Tilžę, Pagėgius ji buvo pargabenta į Papilę. Iš stoties arkliais parvežė ūkininkas V. Mačius. Laikinai skulptūra pastatyta klebonijos kluone. Rugpjūčio pabaigoje prieš užkeliant skulptūrą ant 7 metrų pjedestalo šalia klebonijos įrengta lauko fotoateljė. Statula pastatyta ant languota staltiese apdengto stalo. Fotografavosi S. Būdavas, S. Daukanto paminklo statymo Papilės komiteto nariai, pats V. Grybas su savo pagalbininku Pranciškumi Mikutaičiu ir kiti.

Fotografijos, kurioje įamžintas S. Būdavas prie S. Daukanto paminklo, autorius Jonas Sinkevičius.

_______

S. Būdavas prie S. Daukanto paminklo. Papilė, 1930 m. MLLM GEK 134010