„Raštų“ XIV tomas – prisirpusios vyšnios spalvos, kolenkoro viršeliais, perjuostas tautine juostele. Nuo laiko paauksavusiame tituliniame puslapyje nurodoma, kad šis tomas skiriamas mūsų literatūros istorijai ir jame pristatomas „Sekmas būrys veikėjų“. Tai trumpesnės ar ilgesnės apybraižos apie garsiausius tuometinius Lietuvos publicistus, kunigus, kalbininkus. Laiške Petrui Klimui į Paryžių tų metų birželio 13-ąją Vaižgantas, nupasakodamas savo finansinę padėtį, rašo: „Aš išsiverčiu savais pinigais, nes fakultetas prideda. Tiesa, dabar einamojoje sąskaitoje nebeturiu nieko, sumokėjęs už XIII tomą. Bet gausiu 3000 iš Fak. ir galėsiu sumokėti už XIV tomą. Jo dar nepradėjom.“ Taigi, tas „Raštų“ tomas pasirodė rudeniop. Be kitų rašinių jame Vaižgantas pateikia ir  savo autobiografiją „Neramusis mano amželis“, kurioje pasakoja apie savo tėviškę, tėvus, išeitą mokslą ir veiklą iki 1928 metų. Šią knygoje spausdinamą fragmentišką autobiografiją Vaižgantas papildo trumpu teksteliu, parašytu ranka mėlynu rašalu: „<...> o 1930 m. Vytauto Didž. ordinu 2 laipsniu. Dar L. Šiaulių Sąjungos Žvaigžde ir Nepriklausomybės medalium.
1929 m. švenčiau 60 m. amž. jubiliejų. Iš L. Universiteto gavau Lietuvių Literatūros garbės Daktaro laipsnį ir už visuomeninius nuopelnus pensiją (691.10 litų). Iš Univ. išstojau. 1932 m. sugrįžau pavasario sem. ir vėl išstojau.“
Knyga yra iš Vaižganto bibliotekos, kurią, pasak paties rašytojo, sudarė „virš 2000 tomų“. Kitos Vaižgantui priklausiusios knygos saugomos KTU bibliotekos Retų knygų skyriuje.

Parengė Juozo Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas