Maironio lietuvių literatūros muziejaus išeivių rašytojams skirtoje ekspozicijoje galite ne tik pamatyti unikalią archyvinę medžiagą, bet ir pasiklausyti, ypač daugeliui jaunų žmonių negirdėtų informacinės agentūros „Amerikos balsas“ (angl. Voice of America) laidų, kurios prasidėdavo išskirtine melodija, paimta iš populiarios Amerikos revoliucijos laikų dainos ir tradiciniais sveikinimo žodžiais: „Amerikos balsas kalba į Lietuvą, labas vakaras, malonūs klausytojai!“

VOA radijo stotis veikė nuo 1942-ųjų iki 2004-ųjų metų. Antrojo pasaulinio karo metu buvo transliuojamos laidos net 27 kalbomis. Redakcinis kolektyvas, rengęs laidas lietuvių kalba, suburtas 1951 metais, tų pačių metų vasario 16-ąją prakalbo į sovietinę Lietuvą iš Niujorko. Laidas rengė ir transliavo Kazys Grinius ir Povilas Julius Labanauskas. Laikinai joms vadovavo Juozas Bronius Laučka, nuo 1951 m. rugpjūčio 2 d. tas pareigas perėmė Konstantinas Rudaminas Jurgėla. Minėtini ir kiti čia ilgą laiką besidarbavę asmenys: Antanas Vaičiulaitis, Virginija Vengrienė, Vytautas Dambrava, Leonardas Dambriūnas, Konstantinas Jurgėlas, Jurgis Bradūnas, Romas Kasparas ir Jurgis Blekaitis. Tad apie pastarojo veiklą ir norėtųsi pakalbėti.

Poetas, rašytojas, memuaristas, literatūros kritikas, režisierius ir aktorius J. Blekaitis (1917–2007) tiesiogiai susijęs su šia institucija – joje dirbo daugiau nei trisdešimt metų. Iš pat pradžių buvo laisvai samdomu VOA  bendradarbiu, nuo 1952 metu jau oficialiai dirbo Niujorke. 1954 m., perkėlus agentūrą į Vašingtoną, išvyko ten taip pat.

Praskleidę J. Blekaičio archyvinį rinkinį matome unikalias nuotraukas, darbo pažymėjimą, apdovanojimo už nepriekaištingą veiklą ženklus. Nuo 1952 m. J. Blekaitis skaitė savo ir kitų parengtus pranešimus teatro, literatūros, meno, istorijos, politikos temomis. Rinkinyje saugomi jo parengtų reportažų rankraščiai apie H. Radauską, A. Nyką-Niliūną, A. Vaičiulaitį, A. Jakševičių, B. Sruogą ir kt. Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi VOA įrašai, ten galima išgirsti įdomius ir vertingus interviu su M. Gimbutiene, A. Škėma, B. Brazdžioniu, A. Vaičiulaičiu ir kt.

„Amerikos balso“ programa buvo svarbus informacijos šaltinis už geležinės uždangos atsidūrusiai Lietuvai, tai prisidėjo ir prie šalies demokratizavimo procesų. Reikia pastebėti, kad sovietmečiu buvo daromi įvairūs trukdžiai, kad Lietuva negalėtų girdėti „Amerikos balso“. J. Blekaitis parengtus reportažus skaitė savo ypatingu sodriu, ramiu, įtaigiu balsu, kuris žavėdavo klausytojus pavergtoje Lietuvoje. Įdomu tai, kad J. Blekaičiui pirmą kartą atvykus į Lietuvą, žmonės, išgirdę jį kalbant, tuojau atpažindavo balsą ir pasakydavo jo pavardę.

Menininko gyvenimo kelias nebuvo lengvas ir paprastas – gimė ir pirmuosius gyvenimo metus praleido miestelyje Kelomeki (Kellomakki, Suomija). Vėliau su tėvais persikėlė į Peterburgą. Iš ten nuo revoliucijos neramumų pasitraukė į tėvo gimtinę – Birštoną. Kaune baigė „Aušros“ gimnaziją. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas bei literatūras. 1943 m. baigė Vilniaus universitetą, įgydamas teatrologo specialybę. Dalyvavo Balio Sruogos Teatro seminare ir studentų Vaidybos studijoje, kuriai vadovavo Algirdas Jakševičius. 1940–1944 m. dirbo aktoriumi ir režisieriumi Vilniaus valstybiniame, vėliau „Vaidilos“ teatruose. Kartu su savo bičiuliais aktoriais ir rašytojais 1944 metais pasitraukė į Vakarus, o vėliau į JAV. Tiek Vokietijoje, tiek Amerikoje siekė išlaikyti, išsaugoti lietuvišką teatrą tremtyje; statė, režisavo vaidinimus; rašė poeziją, studijinius tekstus apie B. Sruogą, H. Radauską, A. Nyką-Niliūną ir kt. Išleido du poezijos rinkinius Vardai vandenims ir dienoms (1954) ir Rudens ritmu (1979); paskelbė straipsnių teatro, literatūros temomis; išvertė A. Achmatovos, J. Brodskio, Cz. Miloszo, W. Shakespeare‘o, I. Ivasko eilėraščius. Parengė artimo draugo H. Radausko pomirtinį poezijos rinkinį Eilėraščiai (1978). Gerokai papildęs ir praplėtęs išleido savo diplominį darbą – monumentalią teatro istorijos studiją Algirdas Jakševičius – teatro poetas (išleista Vilniuje,1999).    

Vienoje savo užrašų knygelėje J. Blekaitis rašė: „Nepamatyti – mato kiekvienas – bet išreikšti pasaulio esmę, dinamiką, atmosferą – štai, kas yra menas. Ir atmosfera – tai nuotaikos, ir įspūdžiai, ir intuicija. Dinamika – amžinasis laiko, kaip upių tekėjimas, gimimas ir senimas, ir mirimas, ir sezonų kaita. O esmė – tai esmė. Tai gyvenimas. Tai likimas. Dievas.“


Parengė Virginija Paplauskienė

Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus l.e.p. vedėja