Dažniausiai MLLM aptinkamos muziejinių vertybių rūšys – nuotraukos, laiškai, rankraščiai ir knygos. Tačiau tikrai neapsiribojame tik tuo. Kartais į muziejų gali būti priimta ir... greipfruto žievelė. Nuotraukoje matoma žievelė, kurioje poetas, vertėjas Antanas A. Jonynas išskaptavęs afrikietiškos kaukės motyvus. Jos kelias į muziejų vedė per Druskininkus, kur kasmet vyksta „Poetinis Druskininkų ruduo“ (toliau – PDR). Renginys turi savas susiklosčiusias tradicijas, jo metu įteikiama prestižinės Jotvingio ir Jaunojo jotvingio premijos. Dieną vyksta įvairios diskusijos, pokalbiai su rašytojais, o vakarinė dalis taip pat būna ne mažiau įdomi. Vienas iš vakaro fragmentų – nuotaikingas aukcionas. Rašytojai gali jam skirti kažką iš savo turimų daiktų: valgomų ar nevalgomų, rimtų ar linksmų. Surinktos lėšos skiriamos labdarai. 2022 m. labdara buvo skirta Ukrainai, o PDR dalyvavo ir muziejaus kultūrinės veiklos organizatorė Agnė Cesiulė. Aukciono vedėja poetė Agnė Žagrakalytė, siūlydama „prekę“ užsiminė, kad vieta jai atsidurti yra Maironio lietuvių literatūros muziejus arba Luvras. Kadangi atstovų iš Luvro nebuvo, į Kauną su pirkiniu grįžo A. Cesiulė – dailiai dėžutėje įpakuota žievele, papuošta autoriaus autografu. Fondų darbuotojoms ji iš pradžių pasirodė įtartina – ar pavyks ją išsaugoti nesugadintą, juk gamybinė „medžiaga“ labai netradicinė... Tačiau dėžutės viduje pridėtas lapelis su informacija nurodo, kad kaukė pagaminta 2009 m., dailiai išdžiovinta, ir per visus tuos metus išvengė to, kas įprastai ištinka žieveles. Taip Antano A. Jonyno rinkinį papildė dar vienas eksponatas.

Antanas A. Jonynas – dažnas PDR dalyvis, pats 1997 m. apdovanotas Jotvingių premija už eilėraščių knygą „Krioklys po ledu“. Be šios, dar pelnęs turbūt visas svarbiausias literatūrines premijas – ne tik už kūrybą, bet ir už vertimus. Muziejininkai mano, kad nuotaikinga muziejinė vertybė gali pagyvinti turimą ne itin gausią medžiagą ir tuo pačiu atskleisti smagiąją poeto pusę. Juolab, kad tai ne vienintelis tokio pobūdžio jo kūrinys. Pats Antanas A. Jonynas tokius darbelius vadina primityvaus meno dirbiniais (nurodydamas, kad iki meno kūrinio dar šiek tiek trūksta, o dirbinys – kaip tik tinkamas apibūdinimas). Muziejuje renginio „Rašytojas ir jo paroda“ metu A. A. Jonynas pristatė ir kitą panašų dirbinį – maždaug prieš 15 metų nulipdytą iš skulptūrinio plastilino.

Beje, PDR metu kasmet taip pat būna teikiama simbolinė Antano A. Jonyno premija vienam iš jaunųjų poetų. Šis įvertinimas yra didelė paskata jauniesiems kūrėjams, o jos steigėjas Antanas A. Jonynas teigia, kad beveik visi gavę šią premiją vėliau išleido sėkmingus savo kūrybos rinkinius. Pirmoji ją gavusi G. Ambrazaitė jau po metų pelnė net keturis apdovanojimus.


Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus vedėja Jurgita Davidavičiūtė