Šiais metais minime Adomo Mickevičiaus – pasaulinio masto rašytojo, rašiusio lenkų kalba, vieno žymiausių romantizmo atstovų visuotinėje literatūroje, Lietuvos ir Lenkijos poeto – 225-ąsias gimimo metines. Poetas gimė 1798 m. gruodžio 24 d. Zaosėje, netoli Naugarduko – tai istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės, dabartinės Baltarusijos teritorija.

Maironio lietuvių literatūros muziejus yra šalia tų vietų Kaune, kur dirbo ir gyveno Adomas Mickevičius Kauno laikotarpiu. 1819– 1823 m. (su pertrauka 1821– 1822 mokslo metais, kai buvo gavęs metams leidimą pailsėti) A. Mickevičius gyveno Kaune, mokytojavo šalia dabartinių Maironio namų buvusioje Kauno apskrities mokykloje (dabar Kauno Jėzuitų gimnazija, pastatas Rotušės a. 9), gyveno ten pat buvusio vienuolyno celėje. Dabar ant mokyklos pastato kabo šį faktą primenanti memorialinė lenta su bareljefu, atidengta 1998 m.: „Šiame pastate 1819–1823 m. gyveno ir dirbo mokytoju poetas Adomas Mickevičius „Litwo! Ojczyzno moja! Ty jestes jak zdrowie... Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą“ (skulpt. Vytautas Narutis). Tik atvykęs į Kauną poetas trumpam buvo apsistojęs mokyklos prefekto Stanislovo Dobrovolskio name Kartofliškių palivarke, čia lankydavosi gyvendamas Kaune. Šis namas vėliau buvo pavadintas A. Mickevičiaus nameliu (namas neišlikęs, dabar tai A. Mickevičiaus gatvės atkarpa tarp K. Donelaičio ir V. Putvinskio gatvių). Dar 1905 m., minint poeto 50-ąsias mirties metines, per buvusį Kartofliškių palivarką ėjusiai gatvei suteiktas A. Mickevičiaus vardas išliko iki šiol. Labai mėgęs vaikščioti Kauno apylinkėse, per Kauno Ąžuolyną pasiekdavęs Girstupio upelio slėnį. Poetas šį slėnį yra apdainavęs poemose „Gražina“ (1822 m.), „Konradas Valenrodas“ (1828 m.). Jam ruošiantis palikti Kauną, 1823 m. pavasarį poeto draugai pasiūlė slėnį bei jame esantį akmenį pavadinti Adomo Mickevičiaus vardu. Ant akmens buvo iškalti poeto inicialai „AM“ ir data „1823“. Mickevičiaus slėnis išliko iki mūsų dienų. Taigi, šiais metais minime dar vieną sukaktį – 200 metų jubiliejų, kai Girstupio upelio slėnis Kaune pavadintas Mickevičiaus slėnio vardu. Dar 1955 m., minint 100-ąsias mirties metines, prie akmens A. Mickevičiaus slėnyje buvo padėta juodo granito plokštė, kurioje įrašytas posmelis:

„Mačiau aš puikų slėnį palei Kauną,
Laumės ten audžia pavasario rytą
Žaliąją veją, žiedais iškaišytą:
Slėnio gražesnio nerasi pasauly...“ A. Mickevičius [parašas]. Gražina, Kaunas, 1822 m.“

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas meno kūrinys – Mickevičiaus slėnio tema yra dailininko Jono Vaičio (1903–1963) paveikslas „Mickevičiaus slėnyje“ , sukurtas tapybos technika 1955 m., naudotos medžiagos – aliejus, drobė. Paveikslo be rėmo aukštis – 24 cm, plotis – 36,3 cm (su rėmu – 37,5 x 58,2).  Šis eksponatas yra rašytojos Ievos Simonaitytės memorialinis daiktas ir priklauso jos rinkiniui. Tapybos darbas įrėmintas rudo lakuoto medžio rėmais, porėmis medinis, įrėminimui taip pat naudotas popierius ir kartonas. Paveiksle nutapytas Mickevičiaus slėnio Kaune vaizdas žiemos pabaigoje (matosi tirpstantis sniegas). Pirmame plane, beveik centre – Mickevičiaus akmuo. Šalia ir fone – medžių kamienai, krūmų šakos. Vyrauja žalsvos ir rusvos spalvos, pasteliniai atspalviai.

Įdomu peržvegti XX amžiaus pradžioje leistus atvirukus, kuriuose užfiksuota kaip tuo metu atrodė Mickevičiaus slėnis. Maironio muziejuje saugoma keletas atvirukų su A. Mickevičiaus slėnio vaizdais XX a. pradžioje. Vienas jų – „Tiltas per Mickevičiaus slėnį Kaune“ , atvirukas prancūzų kalba, nuotrauka J. H. Ossowski, išleista XX a. pr. Stokholme, leidėjas K. A. Granbergs. Kitas - „Mickevičiaus slėnis Kaune“ , išleistas apie 1917 m. Kaune,  A. Ralz leidyklos. Trečiasis atvirukas – „Kaunas. A. Mickevyčiaus slėnis“, išleistas 1922 m. Kaune O. Vitkauskytės knygyno.

Pasižiūrėkime, kaip A. Mickevičiaus slėnis atrodė  apie 1902 m. ar 1917 metus, 1922 ar 1955 metais, kaip jis keitėsi, ir galbūt pajusime to laiko dvasią.

Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Audronė Gedutienė