Muziejuje nuo 1989 m. saugoma ir ne retai parodose eksponuojama rašytojos Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos violončelė (gaminta XIX a. pab.) ne vienam lankytojui sukelia nuostabą, klausiama: „Žinome, kad rašytoja mėgo muziką, skambino pianinu, tačiau, kad griežtų violončele...“ Šis instrumentas gal ir nebuvo rašytojos pats mėgstamiausias, neišliko ir nuotraukų, kuriose ją matytume grojant violončele, tačiau muzikalioje Pečkauskų šeimoje ji tikrai buvo. Turėta ir kitų muzikos instrumentų: smuikas, pianinas, patefonas... Privačiose literatūros ir muzikos popietėse Užvenčio dvare, o vėliau ir Židikuose, violončele turbūt dažniausiai griežė ir dainavo rašytojos bičiulis kun. Kazimieras Bukantas. Pati rašytoja mieliau prisėsdavo prie pianino.  Mėgo Šopeno, Bethoveno, Grygo, Čaikovskio, Mendelsono muziką. Tokie vakarai minimi ir rašytojos laiškuose. 1895 m. vasario 2 d. laiške, rašytame iš Užvenčio Povilui Višinskiui, skaitome  susižavėjimo kupinas eilutes: „Kožną nedėlią ir kitose dienose ateina pas mus kunigėlis, tada jau labai gerai praeina mum vakarai. Dainuojam, grajijam, šnekam...“ (Šatrijos Ragana. Laiškai. Vilnius, 1986 m.)  Įgimtas muzikalumas, kurį nuo vaikystės puoselėjo taipogi muziką dievinusi rašytojos mama Stanislava Šiukštaitė – Pečkauskienė, įtakojo ir M. Pečkauskaitės kūrinių stilistiką. Autobiografinių bruožų turinčioje apysakoje „Sename dvare“, sukurtoje 1916-1922 m., gausu ir realių, su muzika susijusių vaizdų. „Kaip puikiai, kaip puikiai groja mamatė! Pagros ką nors liūdna – ir ašaros nejučiomis ima riedėti iš akių, o širdį taip skauda. Pagros linksmai – ir ima noras šokti ir juoktis. Ir kaip ji myli muziką – ji viską užmiršta begrodama. Juk neseniai, kai tėvelio nebuvo namie ir niekas nepertraukė, mamatė grojo ir grojo be galo. Sutemus užžiebiau žvakes ant pianino, ir ji pradėjo groti iš natų, kol žvakės pasibaigė, o pro langus ėmė žiūrėti aušra.“ ( Šatrijos Ragana. Aukso sapnas. Prozos rinktinė. Sename dvare. Vilnius, 2008 m.)

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė