Bendravo ir vėliau. 1936 m. balandžio 17 d. jos susitiko Kaune ir S. Nėris į O. Šimaitės albumėlį įrašė eilėraštį „Mažoji mano geiša“.
 
Mažoji mano geiša
 
Ten linksta vyšnių šakos,
Baltais žiedais ten lyja. –
Ten skaisti saulė teka. –
Ten mirti nieks nebijo. –
 
Mažoji mano geiša,
Baisu – kokia rami tu!
Tylioji mano geiša,
Lyg statula granito.
 
Tavo skruostai dažyti,
Sakytum skausmas mirė. –
O ne! Jį nužudyti
Tegali charakiri.
 
Tau niekas dar nesakė,
Tu niekur negirdėjai,
Jog tavo Nagasaky
Jau kyla Prometėjai?
 
Mažoji siauraake,
Sugriaus ir tau vergiją! –
Raudonai saulei tekant,
Numirti jie nebijo.
 
„Abi nepaprastai gėrėjomės Vienoje labai gražiai išleistomis dviem A. Klabundo knygomis: „Kiniečių eilėraščiais“ ir „Kreidos ratu“. Trečios A. Klabundo knygos apie japonišką pjesę „Geiša“ aš dar nebuvau skaičiusi, ir tik iš S. Nėries išgirdau apie ją. Keliais žodžiais ji atkūrė gražų šio kūrinio turinį. Ar tik ne A. Klabundas įkvėpė S. Nėrį parašyti žavų eilėraštį „Mažoji mano geiša“?“ — pasakojo Ona Šimaitė, kuriai 1966 metais buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas... 
Šį albumėlį S. Nėries memorialiniam muziejui padovanojo S. Nėries vyras Bernardas Bučas 1964 metais. Dabar jis rodomas muziejaus ekspozicijoje.

Parengė muziejininkė Asta Vileniškytė