Minint Maironio mirties metines, vis dėlto norime prisiminti džiugias ir vasariškas jo gyvenimo akimirkas. Nuotraukoje – poetas ekskursijoje su kunigų seminarijos profesoriais ir studentais. 1930 m. gegužės 19 d.

Kauno kunigų seminarijos rektorius Maironis su dėstytojais ir klierikais mokslo metų pabaigoje  rengdavo iškylas į gamtą. Dažnai leisdavosi į kelionę garlaiviu. Išlikę seminaristų prisiminimų apie šią įspūdingą dieną, kai griežtasis rektorius laiką leido su klierikais. ,,Pasamdytu laivu nuplaukėme Nemunu ir Nevėžiu už Raudondvario į Kauno kunigų seminarijos ūkį. Jaunų vyrų ,,dūšios“, pagavusios prabėgančių vaizdų grožį ir pajutusios pavasarinių medžių kvepėjimą, panorėjo savo išgyvenimą išsakyti dainomis,“ – prisiminė Antanas Deksnys. Auklėtiniai dainavo Maironio dainas. Pasakojama, kad rektorius klausėsi, ir ant skruosto sužibo ašara. Gal džiaugėsi, kad auklėtiniams žinoma jo kūryba, ne tik moralinės teologijos dėsniai. Stasys Yla prisimena, kad Maironis įsijungė į dainuojančiųjų būrį.

Nuotraukose matome garlaivį, pilną dvasininkų su sutanomis. Profesūra įsitaisydavo ant kapitono tiltelio. Įdomu, kiek Kauno kunigų seminarijoje tada mokėsi klierikų. „Maži Nemuno laivai suspausdavo mus, apie 200 asmenų,“ – rašo S. Yla. Dabar vargu, ar ketvirtadalis susidarytų. Seminarija visai kita. Stebina ir apranga. Kaip kaitino saulė juodas sutanas, kai dvasiškiai braidė po pievas. Įdomu, kad Maironis, išleisdamas klierikus vasaros atostogų, liepdavo visada dėvėti sutanas, net karštą vasaros dieną, ir nevažinėti dviračiu. Bet kartais jaunimas rektoriaus neklausydavo. Vasarą padėdavo tėvams ūkiuose. Šieną kraudavo baltais marškiniais ir lakstydavo dviračiais be sutanų.

Parengė Senosios literatūros skyriaus vedėja Regina Mažukėlienė