Dabar įprasta teigti, kad XIX amžiuje moterys Lietuvoje buvo beraštės, tačiau Maironio šeimoje buvo kitaip. Jonuko auklė Ona Palkevičiūtė, tolima Maironio giminaitė, buvo raštinga ir pati mokė Joną Mačiulį skaityti. Savo auklę būsimasis poetas labai mylėjo.

      Ona Palkevičiūtė, gyvendama pas Mačiulius, įtaisė pirmąją namų mokyklą, sėdėdavo prie ratelio, verpdavo, ausdavo, o šalia jos Jonukas mokėsi raidžių. Profesorė Vanda Zaborskaitė pastebi, kad Maironio tėvas buvo raštingas žmogus, mokė vaikus rašto nuo pat mažumės – ne tik Jonuką, bet ir visas tris dukteris: Prancišką, Marcelę ir Kotryną.

     Vėliau Maironio seserys mokėsi vienuolių dominikonų parapinėje mokykloje Raseiniuose. Tokios mokyklos būdavo dvimetės. Mokslai vyko lenkų kalba. ,,Mačiulytės, nors namie seniai išmokytos lietuviškai melstis, gavo persimokyti lenkiškai ir jau iki 20 metų meldės ir išpažino vien lenkiškai, kol susiprato reikiant grįžti prie savosios kalbos“, – rašė Vaižgantas.

     Gimnazistas Jonas stengėsi užpildyti gausias seserų mokslų spragas ne tik dažnai susirašinėdamas, bet ir atostogų metu mokydamas jas istorijos, geografijos ir kitų dalykų. ,,Parsiveždavo lenkiškų knygų, nes lietuviškų tuomet turbūt dar nebuvo išleistų. Svarbesnes vietas išrašydavo ir palikdavo mums pasiskaityti“. (Marcelės pasakojimą užrašė Danutė Lipčiūtė-Augienė).

    Mylimas Maironio herojus Juozas Rainys iš poemos ,,Jaunoji Lietuva“ vasaromis taip pat moko savo seserį Onytę. Pasakoja jai knygų siužetus, nagrinėja Šventąjį Raštą, pasaulio istoriją. Gražioji Onytė taip tampa pakankamai išsilavinusi.

,,Vien gražioji Onytė, atvira visados,

Kaip pavasaris linksma, brolį šnekint mokėjo;

Jai tai Juozas ne kartą lig gaidžių valandos,

Ką iš knygų išskaitė, pasakoti turėjo.

Jis jos lavino protą, ją rašyti mokino,

Jai ant žemėlapio rodė viešpatijų ribas.“

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomi poeto seserų Marcelės Mačiulytės ir  Kotrynos Lipčienės laiškai.

Parengė muziejininkė Regina Mažukėlienė