„Sekmadienį, birželio 28 d., 12 val., Muziejaus gt. 5, tuose pačiuose namuose ir bute, kur dirbo ir gyveno mūsų didysis tautos dainius Jonas Mačiulis-Maironis, buvo atidarytas muziejus“, – šią informaciją 1936 m. birželio 30-ąją išspausdino „Lietuvos aidas“. Išties, Tautosakos archyvo komisijos vadovo dr. Jono Balio, M. K. Čiurlionio galerijos direktoriaus Pauliaus Galaunės, Maironio testamento vykdytojo kanauninko Prano Penkausko ir Maironio sesers Marcelės Mačiulytės rūpesčiu, duris atvėrė Maironio muziejus – trys memorialiniai kambariai.

Tuose pačiuose rūmuose iki 1939 m. rudens dirbo Tautosakos archyvo komisija, kurios pirmininkui dr. Jonui Baliui buvo pavesta ir muziejaus priežiūra. Tautosakos archyvo komisijai išsikėlus, muziejus liko be priežiūros, tad 1940 m. kovo 1-ąją Švietimo ministerija pirmuoju muziejaus vadovu paskyrė poetą Bernardą Brazdžionį. Taip buvo įvykdyta Maironio testamentinė valia, kad „muziejaus užvaizdą skirtų švietimo ministeris, bet žmogų dorą ir rimtą, ypač literatą.“

Pirmaisiais Bern. Brazdžionio darbo metais buvo patvirtintas muziejaus statutas, numatęs plėsti muziejaus veiklą, t. y. rinkti ir kitų rašytojų medžiagą: „Prie Maironio Muziejaus gali būti organizuojami ir kitų jo amžininkų rašytojų skyriai.“  1941 m. muziejus pavadintas Maironio literatūros muziejumi.

Muziejaus veiklos archyve saugoma Pirmoji muziejaus lankytojų registracijos knyga, kurios įrašai byloja, jog pirmieji lankytojai buvo priimti 1936 m. liepos 12 d.
Pirmaisiais mėnesiais naująja kutūros šventove dažniau domėjosi kauniečiai: valdininkai, tarnautojai, mokytojai, moksleiviai, kunigai…

Rudenį lankymas intensyvėja, didžiojo Maironio namais domisi lankytojai iš Klaipėdos, Lazdijų, Merkinės, Ukmergės apskrities. Grupelė lankytojų, lydimi burmistro Z. Skirgailos, atvyksta iš Kudirkos Naumiesčio. 1936–1938 m. registruojasi dažniausiai pavieniai lankytojai, ekskursijų – tik viena kita… 1939-aisias lankytojai registruoti sausio 22 ir vasario 27 dienomis.
Nuo 1940-ųjų gegužės 24-osios muziejaus duris lankytojai atveria dažniau, tikėtina, jog įtakos turėjo naujasis muziejaus vedėjas Bern. Brazdžionis.

1940 m. gegužės 30 d. apsilankymą Maironio namuose savo parašais deklaruoja Eugenijus Matuzevičius, Vytautas Mačernis, Kazys Brazdūnas, Bronius Krivickas, Paulius Jurkus ir kiti Studentų Ateitininkų meno Draugijos „Šatrija“ nariai, iš viso 14 asmenų. Muziejų lanko daugybė įvairiausių profesįjų asmenų iš visos Lietuvos. 1941 m. spalio 11-osios įrašas atskleidžia, kad muziejų, o gal ir besidarbuojantį jo vedėją aplankė Kazys Aukštikalnis iš Vabalninko – artimas Bern. Brazdžionio bičiulis, su kuriuo sutarę 1926 m. išleido bendrą poezijos knygelę. Viename interviu Bern. Brazdžionis prisimena: „<...> su klasės draugu irgi mėginusiu plunksną Kaziu Aukštikalniu kažkaip juokais sutarėm išleisti „knygą“, parašytą per vieną dieną. Taip ir padariau – savo eiles parašiau vieną dieną, per atostogas. Bespausdinant kai ką pakeičiau, kai ką naujo pridėjau. To rinkinio vardas „Baltosios dienos“.

Įdomu, kad ir karo metais muziejus buvo lankomas, ypač daug lankytojų registruota 1942-aisiais: dažniausiai – Kauno gyventojai, bet atvykdavo ir iš Šėtos, Panevėžio, Šiaulių, Kėdainių, Marijampolės, Ukmergės, Vilniaus... Tais metais muziejų aplankė daugybė rašytojų: Adomas Lastas, Benediktas Rutkūnas, Juozas Keliuotis, tuo metu dar studentė Julija Švabaitė, Henrikas Radauskas, Vytautas Alantas, Kazys Jankauskas, Henrikas Nagys, Vytautas Tamulaitis... 1942 m. vasarį lankosi dailininkas Jonas Šileika.

Muziejus atviras ir 1943-aisiais metais, tačiau lankomas retai. 1944 m. gegužės 7-ąją muziejuje lankosi poetas Kazys Bradūnas su žmona Kazimiera iš Kiršų. Galbūt tuo metu šiuose rūmuose jau slapstėsi Brazdžionių šeima, galbūt jie jau tarėsi, kad iš Lietuvos, jeigu reiks, trauksis kartu... Paskutinis lankytojo registracijos įrašas – 1944 m. birželio 25 dieną...

Pačioje puslapio apačioje – S. Lipniaus įrašas: „1944.XII.1 atvykau paskirtas sekretoriauti muziejuje ir pradėjau tvarkyti muziejų, kur viskas buvo išmėtyta, sutrypta ir... apš...“.


Parengė B. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė