Vasario 11-tą dieną minėjome išeivių poeto, redaktoriaus, žemininko-lankininko Kazio Bradūno (1917–2009) 105-ąjį jubiliejų. Nuo 1944-ųjų sovietinės armijos išstumtas iš Lietuvos K. Bradūnas gyveno Vokietijoje, Amerikoje, o paskutiniuosius metus praleido laisvojoje Lietuvoje – Vilniuje. Poetas savo gyvenimą paskyrė lietuvybės puoselėjimui, žodžiu kovojo prieš okupantus.

Beveik visas K. Bradūno archyvinis rinkinys saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Unikali egodokumentika tampa svariu tyrinėjimo šaltiniu, suteikiančiu naujų, netikėtų spalvų K. Bradūno asmenybei. Vienas iš įdomių eksponatų yra karininko-aspiranto liudijimas, išduotas jam 1939 metais, taip pat nuotrauka, kurioje jis užfiksuotas su karine uniforma ir žurnalu „Naujoji Romuva“ rankose. Nepriklausomoje Lietuvoje K. Bradūnas ne tik studijavo filologiją, bet ir mokėsi Prezidento Antano Smetonos karininkų mokykloje Kaune. Kartu su savo bendramoksliais Pauliumi Jurkumi, Vytautu Aleksandru Jonynu, Juliumi Kaupu krimto kareivio duoną ir liejo prakaitą pratybose. Istoriniuose šaltiniuose nurodyta, kad 1926–1940 metais prie karo mokyklos (nuo 1929 m. ji vadinosi Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla) veikė aspirantų, kitaip – atsargos karininkų kursai. 1939 metais K. Bradūnas baigė šią mokyklą ir jam buvo suteiktas karininko-aspiranto laipsnis, išduotas „Atsargos karininko“ liudijimas Nr. „371“; 1938 m. laida. Šį liudijimą K. Bradūnas išsivežė iš Lietuvos. Vartydami nuo laiko pageltusią knygelę randame įdomios informacijos: antspaude pažymėta, kad tai „5-tas pėstininkų D.L.K. Kęstučio pulkas“. 1939 m. rugsėjo 19 d. K. Bradūnui suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis; specialybė – pėstininkas. „Tikrojo karo tarnyboje buvo: nuo 1938 m. liepos 8 d. iki 1939 m. rugsėjo 19 d.; Į pirmąjį karininko laipsnį pakeltas 1939 m. rugsėjo mėn. 19 d.; Kuriuos karo mokslus išėjo: Karo Mokyklos XIV aspirantų laidą; Paskutinioji karo tarnybos vieta: 5 pėst. D.L.K. Kęstučio pulkas; Respublikos Prezidento aktu Nr. 1123, paskelbtu 1939 m. Įsakyme Kariuomenei Nr. 67, nuo 1939 m. rugsėjo 19 d. atleistas į atsargą; Karo tarnybos dokumentai laikomi Kauno apskr. komendatūroje; Pagal Kar. tarn. įst. 190 str. atsargoje laikomas iki 1968 m. gruodžio mėn.; Pasirašė Gen. št. pulkininkas D.L.K. Kęstučio pulko vadas ir kapitonas adjutantas.“ Kitame lape randama naujos informacijos apie jo tarnybą 1939 metų rudenį: „Mobilizacijos pažymėjimai: Mobilizuotas atvyko į 5 P.P. 1939 m. rugsėjo 19 d. (Įs. 5 PP 263 IS). Vykdant demobilizaciją paliktas aktyvioj karo tarnyboj ir paskirtas į neetatinę vietą. 1939 m. spalių 7 d. (Įs. 5 PP 299 3). Paleistas iš aktyvios tarnybos 1939 m. lapkričio 20 d. (Įs. 5 PP 34 3).“

 Tarnybą  Prezidento Antano Smetonos karininkų mokykloje užgrūdino, išmokė ryžto ir disciplinos, privertė angažuotis gyvenime ir siekti savo tikslo. K. Bradūno kūrybinis palikimas gausus: 17 poezijos knygų, sudarytos dvi rinktinės, parengti du stambūs poezijos tomai – „Sutelktinė“ (2001); redaguoti ypatingi žurnalai, laikraščiai tokie kaip „Ateitis“, „Aidai“, „Literatūros lankai“, „Draugas“. Net tuomet, kai sovietinėje Lietuvoje okupantas bandė ištrinti išeivių rašytojų vardus iš Lietuvos kultūros, K. Bradūnas svetur rengė ir redagavo ypatingas knygas:  „Lietuvių literatūra svetur“, 1968 m.; „Lietuvių Poezija III“ tomas (1971 m.); „Egzodo lietuvių literatūra 1945 –1990 m.“ (1990).

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus įvertino poeto nuopelnus: „Ilgus dešimtmečius Kazys Bradūnas praleido toli nuo Tėvynės, tačiau didelis geografinis atstumas neatskyrė jo nuo Lietuvos, nenusilpnino nuostabaus žodžio meistro ryšio su gimtąja žeme. Savo kūryba jis puoselėjo lietuviškąjį žodį, kūrybiškai atverdamas iškiliausius ir tragiškiausius Lietuvos istorijos momentus“.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Virginija Paplauskienė