Lietuvių prozininko, poeto, politinio veikėjo Kazio Borutos (1905–1965) rinkinyje saugoma stebinanti savo gausa ir įvairove pypkių, portsigarų, kandiklių, peleninių, dėžučių, maišelių, kimšiklių tabakui ir kitų rūkymo reikmenų kolekcija, liudijanti apie jo, kaip prisiekusio rūkaliais, aistrą. Rašytojas ne vienoje nuotraukoje įamžintas traukiantis pypkutę, mąsliu veidu, paniręs į vizijų pasaulį.  
Matome dailaus darbo skrynelę su intarsija (medinių dirbinių inkrustacija iš kitos spalvos medžio gabalų), kurios dangtelyje pavaizduota rūkstanti pypkė ant tabako lapo ir išraižyta monograma „KB“ (tokia pat monograma išsiuvinėta ir rusvai žalsvos spalvos maišelyje). Pypkės skirtingų formų ir spalvų (kukavinės, iš raudonmedžio ir kitų rūšių medžio), visos gerokai įrūkytos. Rašytojo dukra Eglė aprašo tėvo kabinetą Olandų gatvėje: „Įėjus į Tėvo kambarį iš dešinės stovėjo knygų lentynėlė su poezijos knygomis. Ji taip ir vadinosi „poezijos lentynėle“. Ant jos stovėdavo gilzė su verbomis, vazelė su pypkėmis, Tėvo tabako dėžutė. Kadangi Tėvas dažniausiai rūkydavo pypkę, tabako mišinius gamindavosi pats iš visokių tabako rūšių. Labai geros lauktuvės iš kelionės ar komandiruotės būdavo tabakas Kapitanskij, kuris turėjo daug kumarino (augalinės kilmės kvapioji medžiaga) ir skaniai kvepėjo. Šio tabako žiupsnį Tėvas dėdavo į visus savo tabako mišinius. Tėvo tabako dėžutė šiuo mišiniu kvepėjo dar ilgai“ (Susitikimai su Kaziu Boruta: Atsiminimai. Sudarytoja E. Borutaitė-Makariūnienė, Vilnius, LRSL. 2005, p. 373).

Parengė Vilniaus rašytojų muziejaus fondų sektoriaus fondų saugotoja Danguolė Jasinskienė