Poetas Justinas Marcinkevičius (1930–2011) 1963 metais parašė poemą „Donelaitis“. 1964-aisiais, minint lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 250-ąsias gimimo metines, ją 10 000 egzempliorių tiražu išleido Vilniaus „Vagos“ leidykla. Knygą iliustravo grafikas Vytautas Valius (1930–2004), vėliau, 1979 metais sukūręs didelį sieninės tapybos darbą „Metai“ Vilniaus universiteto K. Donelaičio lituanistikos skaitykloje.
Poemos „Donelaitis“ autorinis originalas yra saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Just. Marcinkevičiaus rinkinyje.
Tai 18 lapų tekstas su autoriaus taisymais. Jų nedaug: kai kur žymėti skyriai, yra braukymų, rodyklių, prierašų. Dalis poemos spausdinta rašomąja mašinėle, kita – rašyta mėlynos spalvos tušinuku.
Titulinio lapo „Justinas Marcinkevičius / Donelaitis / Poema“ viršuje, kairėje pusėje, užrašyta „3 egz.“ – regis, tiek vienetų buvo atspausdinta.
Įdomu tai, jog prie kai kurių posmų yra Just. Marcinkevičiaus nuorodos leidyklai: „Spausdinti didžiosiomis“. Leidykla, kurdama grafinį knygos teksto vaizdą, autoriaus pageidavimą pildė, tiesa, jį koreguodama, atsisakydama didžiųjų raidžių: nurodyti posmai atspausdinti pasvirai.
Just. Marcinkevičius, ieškodamas idėjų savo kūrybai, gręžėsi į istorinius įvykius ir nepamirštamas asmenybes. Prieš 50 metų jo išleista poema „Donelaitis“ yra aktuali, skaitoma ir šiandien:
Jis buvo žodis.
O dabar – paminklas,
Kurį ir žemei
nesunku laikyti,
Kurį ir mums
mylėti nesunku.
Parengė pavaduotoja muziejininkystei Raminta Antanaitienė