Jurga Ivanauskaitė – įvairialypė asmenybė: prozininkė, eseistė, dramaturgė, dailininkė, žurnalistė. Gyvendama Himalajuose ir studijuodama Tibeto kultūrą, menininkė ypač susidomėjo daile. Prasidėjo naujas kūrybos etapas, kupinas rytietiškų motyvų, mistikos, simbolių (angelai, griaučiai, raganos, magai, vienuoliai ir t.t.). Kiekvienas J. Ivanauskaitės paveikslas – tai atskiras pasakojimas apie transcendentines sferas, kitus sakralius, egzistencinius lygmenis. Dailininkė tapė paveikslų ciklus, vieną jų paskyrė dangaus pasiuntiniams, sukūrė apie juos eilių. Neįveikusi klastingos ligos, Jurga Ivanauskaitė nukeliavo pas angelus, kuriuos taip mėgo piešti, dėlioti iš lapelių, gėlių žiedų, plunksnelių. Beje, Tibeto lamos teigia, kad tradicinės tibetietiškos mandalos ir dievybių atvaizdai sukuriami ne šiaip dailininkų, o nušvitusių, t. y. nepaprastai aukštą sąmonės išsivystymo lygmenį pasiekusių žmonių.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugome Jurgos Ivanauskaitės kalėdinį sveikinimą – ofortą, dovanotą rašytojui Jonui Mikelinskui. Viršelyje po trikampiu Apvaizdos ženklu regime sparnuotą būtybę, pagerbtą Vyčio kryžiumi, su diadema ant garbanotų plaukų, grakščiomis, išraiškingomis rankomis laiminančią Lietuvos laisvės simbolius – Gedimino pilį, Varpinę ir Arkikatedrą baziliką. Antroje atviruko pusėje didžiosiomis raudonomis raidėmis užrašyta: LINKSMŲ ŠVENTŲ KALĖDŲ IR TESAUGOS JUS DIEVAS VISUS NAUJAUSIUS METUS! IR JUMS, IR MUMS VISIEMS VIENO TELINKIU: LAISVOS LIETUVOS! JURGA, 1988.
Jurga Ivanauskaitė, dar studijuodama trečiame Dailės instituto kurse, kreipėsi į rašytoją Joną Mikelinską, kad šis įvertintų pirmuosius jos kūrybinius bandymus. Ji nelabai pasitikėjo savo gabumais, todėl norėjo kūrybą parodyti pripažintiems autoriams. Menininkei užteko drąsos ir ryžto kreiptis į valdžios ujamą nepriklausomo mąstymo žmogų. Jonas Mikelinskas gerai įvertino jos kūrybą, nors ten ir buvo prieštaringų dalykų. Jis buvo Jurgos kūrybos „krikšto tėvas“, „mokytojas“, nuolat domėjęsis menininkės kūryba, visuomenine, kultūrine ir politine veikla, gyvenimo būdu, kuris „man atrodė kaleidoskopiškas, net avantiūristinis, bet, kaip ir jos kūryba, paženklintas būtinybės antspaudu („Atsiminimai, pokalbiai, laiškai“, 2008 m., p. 310).
„Ir dabar, žiūrėdamas į Jurgos man dovanotą jos pieštą paveikslą, matau ne tiek tą sparnuotą Angelą Sargą, kiek pačią jo autorę, gražią, emocionalią, impulsyvią, egocentrišką, drąsią ir kartu trapią, kupiną paslaptingų vitališkų jėgų, dieną naktį ją laikančių kūrybinėje įtampoje“, – prisiminimais dalijosi rašytojas. (Ten pat, p. 312). Grafikos darbą muziejus iš J. Mikelinsko įsigijo 2014 m.
Parengė redaktorė Marija Kaškonienė