Lapkričio 14-ąją rašytojai Jurgai Ivanauskaitei būtų sukakę 60 metų. Deja, talentingos rašytojos su mumis nebėra daugiau nei dešimtmetį. Skaitytojams liko tik gausus jos sukurtų knygų derlius. Knygų, kurios aiškiai išsiskyrė ano meto kontekste ir retai likdavo nepastebėtos.

Per ilgą okupacijos laikotarpį žmonės buvo įpratę prie cenzūros. Tik sulaukusios cenzoriaus peržiūros ir palaiminimo knygos galėdavo būti išspausdintos ir pasiekti skaitytoją, o prasidėjusi Nepriklausomybė skelbė apie asmens laisvę išreikšti save.

Tokiame, oficialiai pakeistame, bet žmonių sąmonės iki galo dar nepasiekusiame kontekste, šviesą išvydo rašytojos Jurgos Ivanauskaitės romanas „Ragana ir lietus“ (1993). Knygoje liečiamos temos anksčiau nebuvo nagrinėjamos lietuvių literatūroje. Uždrausta meilė, kūniškumo pajautimas dalį žmonių šokiravo. Romanas Vilniuje buvo uždraustas, tiksliau juo prekiauti buvo nurodyta tik tam tikrose vietose – erotinių prekių parduotuvėse, kurių tuo metu Vilniuje buvo 3. Toks sprendimas sukėlė likusios visuomenės dalies pasipiktinimą – kaipgi, esame laisvi, buvo kalbėta, kad neliks jokių cenzorių ir štai! Kai kurie pastebėjo, kad tai netgi nėra pirmoji tokio atviro turinio knyga, tačiau pirmoji, kurios autorė – moteris. Tiesa, nors J. Ivanauskaitė galbūt nebuvo kūniškų aspektų vaizdavimo pradininkė, ji pasikėsino į dar vieno neginčijamo lyderio – bažnyčios – autoritetą.

Žmones draudimas paveikė priešingai – uždrausta, vadinasi, įdomu. Juolab, kad niekas pernelyg griežtai nekontroliavo, kaip to draudimo laikomasi, tad knyga beveik iškart buvo išpirkta.

Autorę toks požiūris į knygą, tik kaip į erotinį romaną, įskaudino, ji pati yra apie tai kalbėjusi.

Matome romano mašinraštį, kuris dar nebuvo pasirodęs ir sukėlęs visų šių audrų. Yra šiek tiek J. Ivanauskaitės taisymų, bet variantas jau beveik toks, koks buvo išleistas. Sunku pasakyti, ko rašytoja tikėjosi. Kažin ar manė, kad romanas liks nepastebėtas, nes pati anotacijoje rašo skandalų nesiekianti, tad knygos išskirtinumą suprato. Kai kurie kritikai teigia, kad tokia visuomenės reakcija į laisvą žodį ir saviraišką paskatino rašytoją labiau susidomėti Rytų kultūra. Romano draudimas netruko ilgai, tačiau etiketė „skandalingas“ jam atiteko visam laikui. Ne mažesnio populiarumo knyga sulaukė ir Latvijoje. Jis buvo išverstas ir į daugiau kalbų, tapo skaitomiausia J. Ivanauskaitės knyga. Turbūt galima teigti, kad kaip tik šis romanas atnešė autorei literatūrinę šlovę ir atkreipė į ją dėmesį. 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Jurgita Davidavičiūtė